Įvairovė pasaulyje.

MALKOS, MEDIS, MEDUS, MIŠKAS

-MAKI - japonų kalba ‚malkos‘.

-MADDE - turkų kalba ,medžiaga’, pradinis MaDaGa, bendras su lietuvių ‚medžiaga‘, rišasi su ,medis‘.

Matome iš anatolų gautas žodis turkams sutrumpėjo, o lietuviams per tą patį laiką suminkštėjo : D virto DŽ, kai A virto E.

-AGAČ - tiurkų kalbose ,medis’, galime vadinti ir mes ,augočius’, v. ,aug-ti’, ,augin-ti’.

Suvokiant, kaip iš GaVa + GaGša atsirado lietuviškas v. ,augin-ti', suprantamas tampa ir GaVaGaGša > avagaga > augača > ,augočius' > ,agač' kelias tiurkų kalbose, bent 40-30.000 metų senumo.

-DARACHT - uzbekų ir uigurų (tocharų) kalbose ,medis’, plg. ,rykštė’, ,riešutas’, latv. ,riekstinš’, v. ,trykš-ti’, pradinis DaRaGšaDa < DaRa + GšaDa.

Šios šaknies žodžių gausa nemaža : prisiminkime ,rakštis', ,raikštis', v. ,rakš-ti', ,trakšė-ti',...

Uzbekai yra labiausiai maišytos genetikos žmonės pasaulyje. Tai sąlygojo, kai šviesiaplaukius mėlynakius sugudus užkariavo tiurkai, vėliau mongolai, todėl Vidurinės Azijos tautos savo kalbose išlaikė tiek daug lietuviškų šaknų žodžių, turėkime omeny, kad tadžikai išlaikė ir kalbą, panašią į persų, kalnų tarpekliuose išliko netgi mėlynakių ir gana šviesių plaukų (Tadžikijoje, Afganistane, Kinijoje).

-YVYRA - guaranių kalba Paragvajuje ,medis’, pradinis GaVaRa < GaVa + VaRa, tuo labiau kai ,yva’ (< GaVa) yra ,vaisius’), galimas ir MaVaRa su M išnykimu, plg. turkų (anatolų) ,meyva‘ - vaisius.

-OKS - ketų Vakarų Sibire kalba ‚medis‘, plg. liet. ,uoksas‘.

Sibiro tautelių kalbose begalės lietuviškų šaknų žodžių.

-MAS - jakutų (sacha) kalba ‚medis‘, ,malka‘.

Sibiro tautos labai gražių lietuviškų ir kiek aptrupėjusių žodžių išlaikė.

-MEŞE (tarti meše) - turkų kalba ,ąžuolas‘, prisiminkime azerų kalbos tą patį žodį su reikšme ,miškas‘ - MEŞE (tarti meše).

Tikėtina, kad gautu skoliniu iš lietuviakalbių anatolų.

-MO - guručinų (oroqen) mongolų kalba Kinijoje ,medis, mediena, malkos‘.

-MTI - svahilių bantu kalba ‘medis‘.

Bantu kalbose taip pat MaDa šaknies žodžiai 'medis' reikšmei nusakyti, tai leidžia daryti išvadą, kad prieš 60.000 metų buvo bendras pradinis žodis.

-MŪTY - kikujų bantu kalba Afrikoje ,medis‘.

Kalbotyriniu požiūriu abu žodžiu yra broliu dvyniu.

-ŠAGARA - arabų kalboje ,medis’, plg. liet. ,žagaras’.

Artimumas išliko. Prasminiu požiūriu, dykumų sąlygomis menki medžiai galėjo būti vadinami žagarais.

-MADHU - sanskrito kalba ,medus‘.

-MEZ - madjarų kalba ,medus‘.

-MI - kinų kalba ,medus‘, matome išlaikius ir vienskiemenyje žodyje pradinio žodžio esmę.

-MISK‘I (tarti misk‘i) - kečua (inkų) kalba Peru, Bolivijoje ,saldus‘, plg. liet. ,miškas‘, ,medus‘.

-MISHKI (tarti miški) - kečua kalba Peru, Bolivijoje ‚medus‘, plg. liet. ‚miškas‘, ‚medus‘.

-MITSU (tarti micu) - japonų kalba ‚medus

-MÜSKI (tarti miuski) - mapudungunų kalba Argentinoje ,bičių vaškas‘.

-OOL - ketų Vakarų Sibire kalba ‚avilys‘, plg. liet. ‚ulys‘ (avilys), v. ‚ulin-ti‘ - skrajoti, zylioti, ‚ulyčia‘ kaip gatvė, virtusi slavams skoliniu ‚ulica‘.

Kaip išplitę lietuviški ,uliai', ne prasčiau nei ,medus‘.

-GABA - arabų kalba ‚miškas‘, pradinis GaVa, v. ,gava-ti‘ (gau-ti).

Arabiškas žodis su gražia lietuviškumo išraiška.

-MANYJA (tarti manydža) - gurindžių (gurinji) Australijoje kalba ‚miškas‘, ‚medžiai‘, pradinis MANAGADA ( MANA + GADA).

Tokiu atveju ,manyja' (manydža) yra pirmesnis už ,medis' ?

-MEZY - adygėjų kalba šiaurės vakarų Kaukaze Rusijoje ,miškas‘.

-MIISTSIS - juodakojų (blackfoot) kalba ,miškas’, ,medis’, ,lazda’.

Bent 25.000 metų persiskyrimas nuo lietuvių kalbos.

-MOŠA - guručinų ( oroqen) kalba Mandžiurijoje ‘miškas‘.

Pradinis abiems MaGša. Iš šios šaknies yra lietuvių ,makštis', turinti mot.g. su galūne -s, kaip ir nama kalbos mot.g. daiktavardžiai.

Daugiau mano fb paskyroje ir Telegram t.me/tvankstas.