Na kagi... Gyvenimas tęsiasi naujų datų reikšmėse , tarsi priklijojamų lapelių sekoje , skirtų prisiminti. Kiekvienas iš mūsų ir toliau norime ramaus ir padoraus , sekmingo ir meilę lydinčio gyvenimo. Taip rūpesčių buvo ir bus , nes dalį jų sugeneruojame patys, nesugebėdami suprasti ir teisingai įvertinti esmės priežastis , dar dalį mūms įperša ,primeta "ŠITIE" kurie sutrypę savaję sielą ir sąžinę parizituoja ant tautos kūno. Visa tai tik civilizacinės evoliucijos seka , kuri mus baudžia , moko ir gluosto.

Vienintelis dalykas kuris apsoliut pastovus ir reikalingas, tai viltis , nes net ir netikiedami niekuo, visgi mes viliamės.... Va dar viena minties fantazija jums.

Laimės paukštė.

Sparnu pamojus , pakilusi aukštai

gal dangų, gal jausmus pamilus

kur laisvės nevaržo aptvarai

šviesos ten spindulį sutikus

ji žvelgia į mažus, ropojančius žemai

užjausdama pasaulio sutvėrimą

kiek visko daug ir tiek mažai

vien tų, kur būvį laime pripažino

kažkas vis klaidžioja pajieškose

takai išmynti, ne dėl malonumo

sudietos pastangos ir geidulys

troškimas pojučiui švelnumo

o, laimės paukštė? - ji tenai...

pasaulio siekis, amžinybė

nereikalingi tam angelo sparnai

dorovės kelias - mûsų galimybė.