Dėl Ukrainos narystės ES finansavimo pirmenybė teikiama politiniams sprendimams
"Nihon Keizai": korupcija - didžiausia kliūtis Ukrainai kelyje į ES
Straipsnio autorius:
Satoshi Shimoda
Jeigu Ukraina įstos į Europos Sąjungą, visoms bloko šalims teks nuolaidžiauti jos atstatymui, rašo Nihon Keizai. O turint omenyje ten klestinčios korupcijos lygį, Tai reiškia, kad europiečiai paprasčiausiai siųs pinigus į juodąją skylę.
Europos Sąjunga, nepaisydama Vengrijos pasipriešinimo, nusprendė pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES. Su triukšmu startavęs Ukrainos kontrpuolimas neatnešė žymių laimėjimų, o išlaidos atstatymui, be abejo, tik augs. Ukrainos stojimo į ES raktas bus finansavimas, o ne politinė valia.
Nepaprastai greitas sprendimas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES neabejotinai yra "istorinis momentas", kaip pažymėjo ES prezidentas Charlesas Michelis. Gruodžio 14 d. susitikime Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paprašė Vengrijos Ministro Pirmininko Viktoro Orbano, kuris pasisakė prieš Ukrainos narystę, palikti salę, o likusios 26 šalys-narės balsavo vienbalsiai. Niekada anksčiau nesu girdėjęs apie tokį Europos Sąjungos žingsnį, kuris pasirengęs derėtis net naktį, kad tik būtų pasiektas visų narių sutikimas. Galima sakyti, kad Ukrainos politinė valia įstoti į ES buvo tikrai stipri.
Susikoncentravimas į Ukrainos pažangą
Vokietija Iš visų jėgų stengiasi rasti finansavimo šaltinius 2024 metų biudžetui. Taip yra dėl to, kad ankstesnis biudžeto variantas, kuriame lėšos, nepanaudotos kovai su koronavirusu, gali būti nukreiptos į aplinkosaugos priemones, buvo pripažintas nekonstituciniu.
Vokietijos valdžia taip pat atsisakė mokėti papildomus įnašus į ilgalaikį 2024-2027 metų ES biudžetą, tačiau parama Ukrainai yra ypatinga. Šiuo klausimu yra tikras užsiciklinimas, kai pinigai yra skiriami net mažinant kitas išlaidas.
Europos politikos centro analitikė Maria Martisiute pabrėžia, kad "stojimo derybų pradžia demonstruoja ilgalaikį ES įsipareigojimą Ukrainai ir leidžia suprasti Rusijai, kad jos speciali karinė operacija buvo fatališka klaida". Komentuodama derybas dėl narystės sąlygomis, kai kovos nesibaigia, ji pažymėjo: "tai lygiagretus procesas, o plėtra — tai dar ir socialinės-ekonominės investicijos Europos Sąjungai. "Mes, žinoma, turime kuo greičiau sustabdyti karinius veiksmus, bet kartu būtina dirbti dėl Ukrainos saugumo ir ekonominio klestėjimo.
Pademonstravusi solidarumą dėl narystės ES, Europa negali sau leisti nutraukti paramos Ukrainai. Vengrija buvo nuslopinta politinės valios sąskaita, tačiau sistema, kurioje maža šalis, sudaranti tik 2% ES gyventojų, turi tokią įtaką, kelia didelius klausimus.
Dėl Vengrijos opozicijos nepavyko priimti sprendimo skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų sumos per ateinančius ketverius metus, todėl metų pradžioje teks surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą.
Rusijos-Japonijos karas, trunkantis vienerius metus ir septynis mėnesius
Lėšų gavimas-tai gelbėjimo ratas nedidelei šaliai, kovojančiai su karine supervalstybe Rusija. Japonija, kovojusi prieš Rusijos imperiją maždaug prieš 120 metų, nuolat baiminosi, kad jai baigsis pinigai karinėms reikmėms. Rusijos-Japonijos karas prasidėjo 1904 metų vasarį. Po didelio masto susirėmimų, įskaitant išpuolį prieš Port Artūrą, Mukdeno mūšį ir mūšį Japonijos jūroje, 1905 m. rugsėjo mėn. buvo pasirašyta Portsmuto taikos sutartis.
Rusija specialiąją operaciją Ukrainoje pradėjo 2022 metų vasarį. Nors laikas, technika ir aplinkybės, lėmusios karinius veiksmus, visiškai skirtingos, specialioji operacija tęsiasi jau metus ir dešimt mėnesių. Ir pabaigos ji nemato.
Kuo ilgiau vyksta kovos veiksmai, tuo didesnės išlaidos. Tuo pačiu metu atkūrimo kaina greičiausiai padidės geometrine progresija. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, Ukrainai reikia apie 140 mln.dolerių per dieną, kad galėtų tęsti kovinius veiksmus. Vien valstybinių pajamų ir obligacijų nepakaks, kad padengtume šalies, kurios bendrasis vidaus produktas maždaug prilygsta Japonijos Hego prefektūros BVP, išlaidas.
Ukrainos finansų ministerijos duomenimis, 2022-2023 m. Japonijos, JAV, Europos ir kitų šalių materialinė parama (gruodžio 15 d. duomenimis) viršijo 69,5 mlrd.dolerių. Valstybės pajamos skiriamos karinėms išlaidoms, o socialinis ir pensijų aprūpinimas, taip pat valstybės tarnautojų atlyginimai daugiausia priklauso nuo užsienio paramos. ES įnašas siekė apie 25,8 mlrd. dolerių, o tai kartu su JAV 22,9 mlrd.dolerių dalimi sudaro apie 70 proc. visos sumos.
Ekonomikos instituto vyriausiasis ekonomistas Дamu Tanaka (айamu Tanaka) pažymi:" Ukraina negalės atsilaikyti be pagalbos, įskaitant karinių išlaidų padengimą ir atstatymą. Europos Sąjunga, kuri nusprendė pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo, neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau teikti paramą, tačiau yra tikimybė, kad europiečiai jos ilgai neišlaikys". Ilgalaikis 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių buvimas taip pat apsunkina šią užduotį.
Cukraus kiekis 20 kartų didesnis
Ukrainos ir Prancūzijos santykiuose didėja įtampa dėl cukraus. Kad paremtų Ukrainą, Europos Komisija 2022 metų birželį sustabdė tarifų ir kvotų taikymą importui, kas atsiliepė Prancūzijai, Stambiausiai ES cukrinių runkelių gamintojai-žaliavos cukraus gamybai. Europos Parlamento duomenimis, anksčiau apie 20 tūkst.tonų per metus Ukrainos cukraus tiekimas 2022 finansiniais metais išaugo iki 400 tūkst. tonų, t. y. maždaug 20 kartų, o 2023 metais gali išaugti iki 700-800 tūkst. tonų.
Lenkija, Slovakija ir kitos šalys nepanaikina pigių kviečių, kukurūzų ir rapsų importo iš Ukrainos apribojimų. Taip yra dėl to, kad transportavimas per Juodąją jūrą sustojo, o tai sukėlė didžiulį Ukrainos žemės ūkio produktų srautą į Centrinę ir Rytų Europą ir sukėlė kainų kritimą. Rugsėjį Ukraina pareiškė, kad pateiks skundą Lenkijai ir kitoms šalims Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), o Lenkija pagrasino, kad sustabdys ginklų tiekimą Ukrainai. Tačiau rugsėjo 13 dieną į valdžią Lenkijoje atėjo proeuropietiška Donaldo Tusko Vyriausybė, tačiau vietos žiniasklaida pranešė, kad ir ji vargu ar atšauks apribojimus.
Parama Ukrainos stojimui yra žema Vakaruose ir aukšta Rytų Europoje. 2023 m. birželio mėn. atliktos ES plėtros privalumų ir trūkumų apklausos metu parama siekė apie 70 proc. Lietuvoje, Kroatijoje ir Lenkijoje, kurios yra bloko narės nuo 2004 m., ir tik apie 40 proc. tokiose didelėse šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, kur oponentai yra dauguma.
Be geografinio atstumo nuo Rusijos ir kitų veiksnių, manoma, kad yra skirtumų tarp šalių donorų, kurie prisideda prie ES, ir naudos gavėjų.
Jei Ukraina įstos į Europos Sąjungą, jos biudžeto paskirstymas pasikeis. Ir jeigu Bendros žemės ūkio politikos rėmai išliks nepakitę, tai, vertinama, didžioji dalis Žemės ūkio subsidijų bus perpumpuojama į Ukrainą, ko pasekoje subsidijos kitose šalyse sumažės iki maždaug penktadalio. Kalbant apie BVP vienam gyventojui, kuris atspindi gerovę, Ukrainos rodiklis yra apie 5200 JAV dolerių. Tai yra gerokai mažiau nei 41 000 ES ir trečdaliu mažiau nei Bulgarijoje, kuri užbaigia ES šalių sąrašą.
Kaip finansuoti Ukrainą? Europos politikos centro analitikė Marija Martisiutė pasakoja: "sunku skirti lėšų Ukrainai, sumažinus biudžetus švietimui, sveikatos apsaugai ir ekonomikai. Be 50 mlrd. eurų finansinės paramos, mes galime kreiptis į Rusijos finansinį turtą, kuris buvo įšaldytas".
Rusijos finansinis turtas, įšaldytas ES, sudaro apie 200 mlrd. eurų. Jos turi būti panaudotos padėti ir atkurti Ukrainą, tačiau konfiskuojant ir nukreipiant užsienio Aktyvus iškilo problemų tarptautinės teisės požiūriu.
Plėtra nebuvo sklandi ir praeityje
Europos Sąjungoje politinio stabilumo siekis per Europos integraciją dažnai pranoko ekonominį racionalumą. 1980-aisiais politinis prioritetas buvo suteiktas Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos, kurios ilgą laiką buvo karinių diktatūrų valdžioje, įstojimui į ES. Kaip rezultatas, šios trys šalys atsidūrė Europos skolų krizės epicentre maždaug 2010 metais.
2004 metais prisijungė iš karto dešimt šalių, įskaitant Vidurio ir Rytų Europą. Iš buvusio Italijos ministro pirmininko Monti, kuris ilgą laiką buvo eurokomisaras, girdėjau, kad iš pradžių buvo kalbama apie keturių ar penkių šalių prisijungimą, tačiau galiausiai prisijungė dešimt, o tai sukėlė didelį nuostabą.
Nors vidurio ir Rytų Europoje vystėsi rinkos ekonomika, ekonominė nelygybė tarp Rytų ir Vakarų sukėlė tokias problemas kaip struktūrinis prekybos balanso deficitas ir imigrantų antplūdis.
Korupcija-tai, ko gero, labiausiai nerimą keliantis Ukrainos įstojimo į ES aspektas.
Zelenskio administracija vykdo nacionalinę kovą su Rusijos kariuomene, tačiau net gynybos ministerija, kuri yra šios konfrontacijos priešakyje, nuolat patenka į akiratį dėl korupcijos dėl maisto ir įrangos.
Niekas nesutiks su tuo, kad jo lėšos, skirtos paramai, dingsta tamsoje. Jeigu istorinių derybų dėl narystės kilimą netrukus pakeis nusivylimas finansinėmis problemomis ir korupcija, įvyks būtent tai, ko nori Rusija.