J. Bidenas atsidūrė beviltiškoje padėtyje dėl karo Artimuosiuose Rytuose
B. Netanyahu pasirengęs atmesti bet kokį JAV bandymą pažaboti Izraelį
Autoriai:
Andrejus JAŠLAVSKIS
JAV pastangos parodyti,
kad išlaiko didelę įtaką Izraelio Vyriausybei,
šią savaitę buvo suduotas dvigubas smūgis,
kai Izraelio gynybos ministras pareiškė,
kad "Hamas" likvidavimo užduoties vykdymui prireiks mėnesių,
o nutekėjęs Amerikos žvalgybos vertinimas atskleidė iki 45% iš 29 000 "oras-žemė"klasės šaudmenų,
kuriuos Izraelis numetė ant dujų nuo spalio 7 dienos,
pasirodė esąs nevaldomos "kvailos bombos".
Kelių mėnesių trukmės kampanijos prognozes paskelbė
Izraelio gynybos ministras Joawas Gallantas,
JAV nacionalinio saugumo patarėjui Jake ' ui Sullivanui su akmeniniu veidu,
atvykusiu į Izraelį,
kad praneštų, jog jo kampaniją reikia pakeisti - ir pageidautina užbaigti per kelias savaites.
Vėliau juos palaikė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Neanyagu,
kuris pareiškė, kad Izraelis nesustos iki visiškos pergalės,
rašo "The Guardian" diplomatinis redaktorius Patrickas Vinturas.
Informacijos apie šaudmenis nutekėjimas prieštaravo
JAV Valstybės departamento pareiškimams,
kad jis neturi jokių nuogąstavimų ir vertinimų,
ar Izraelio bombardavimai gali pažeisti tarptautinę humanitarinę teisę.
Platesne prasme šios dvi problemos
nušviečia klausimus apie kontrolės pobūdį,
kurį Amerika turi prieš Izraelio politinį ir karinį atsaką į kruvinas "Hamas" atakas spalio 7 dieną.
Dar prieš kelias dienas pirmenybė Baltųjų rūmų versijai buvo ta,
kad tai visiškai pateisinamas karas savigynos tikslais su pasiekiamu tikslu,
tačiau JAV reikėjo tvirtai apkabinti sužeistą Izraelio vyriausybę,
kad būtų kuo geriau išsaugotas jos pasitikėjimas, nukreiptas sprendimų priėmimo procesas ir užkirstas kelias regioniniam eskalavimui.
JAV Valstybės departamentas savo reguliariose spaudos konferencijose
visada stengėsi pateikti pavyzdžių, kaip Izraelis įsiklauso į JAV tarybas
ir veikia pagal jas ar tai būtų prieigos prie humanitarinės pagalbos punktai,
saugios zonos, pakeista bombardavimo kampanija, ar planai, kas bus po to.
Tačiau šis pasakojimas pradeda tolti nuo kraštų,
nes tarp JAV ir Izraelio kyla slopinamų nesutarimų ne tik dėl metodų, bet ir dėl tikslų, rašo "The Guardian".
Pavyzdžiui, pirmadienį, praėjus dviem dienoms po to,
kai JAV sulaukė tarptautinės kritikos dėl raginimo nutraukti ugnį
JT Saugumo Taryboje vetavimo, Valstybės departamento atstovas sudavė dar daugiau smūgių Izraeliui.
Per vieną iš spaudos konferencijų jis pripažino,
kad JAV "derasi" su Izraeliu dėl "Reuters" žurnalisto Issamo Abdullah nužudymo,
dėl" giliai nerimą keliančių " palestiniečių nuotraukų,
nusirengtų iki apatinių drabužių,
ir "nerimą keliančių pranešimų" apie baltojo fosforo panaudojimą, išsamiai aprašytų "Washington Post".
Vėliau tą pačią dieną
J. Bidenas pavadino savo ištikimybę Izraeliui "nepalaužiama",
bet pridūrė: "jie turi būti atsargūs.
Pasaulio visuomenės nuomonė gali pasikeisti per vieną naktį.
Mes negalime to leisti."
Antradienį savo griežčiausiuose komentaruose apie Izraelio vykdomą karą
J. Bidenas pareiškė,
kad Izraelis rizikuoja prarasti tarptautinę paramą
dėl savo" nerinktinių bombardavimų " Gazoje.
Jis taip pat sukritikavo B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų Vyriausybę,
kuri, pasak jo, "nenori nieko, net nuotoliniu būdu artėjančio
prie sprendimo dėl dviejų valstybių".
Vargu ar apreiškimas, kad B. Netanyahu ir jo vyriausybė
prieštarauja sprendimui dėl dviejų valstybių, tačiau paprastai apie tai nekalbama.
Bideno atveju sunku suprasti,
ar yra apgalvota komunikacijos strategija,
ar tai, ką Artimųjų Rytų instituto Politikos analitikas
Brajanas Katulis savaitgalį apibūdino kaip diplomatiją – tiesiog kažką, kas šiek tiek riboja politiką.
Bet kuriuo atveju,
JAV prezidentui tai nėra didelė politika.
Vienoje rinkimų apygardoje jam duoda per kaklą už tai,
kad jis "leido Izraeliui nužudyti 18 000 palestiniečių",
ir tuo pat metu lieka įspūdis, kad Izraelis jo neklauso.
Jie priima jo ginklus, bet ne jo patarimus, konstatuoja Patrikas Vinturas iš The Guardian.
Pavojus Bidenui slypi tame,
kad jis tampa Netanyahu išlikimo plano dalimi.
B. Netanyahu faktiškai vykdo perrinkimo kampaniją,
kurios tikimasi kitais metais,
o ne šiaip karu, ir niekas nėra negailestingesnis siekdamas valdžios.
Teigiama, kad prireikus jis pasirengęs panaudoti nepagrįstą JAV kišimąsi
į Izraelio saugumą kaip rinkimų kampanijos įrankį.
Trumpame vaizdo įraše, paskelbtame internete Hebrajų kalba,
B. Netanyahu pareiškė,
kad jis vienintelis gali sutrukdyti Vašingtono ir arabų šalių norui atgaivinti sprendimą
sukurti dvi valstybes.
"Aš to neleisiu. Izraelis turi nekartoti Oslo klaidos", - pareiškė jis.
"Neleisiu, kad po didžiulių mūsų piliečių ir mūsų kovotojų aukų
mes pastatytume Gazoje žmones,
kurie moko terorizmą, remia terorizmą ir jį finansuoja. Dujų nebus nei Hamastanu, nei Fathstanu".
Tokiu būdu Ministras Pirmininkas pamėgino sužlugdyti Vakarų planus
atgaivinti Palestinos administraciją, kurią paveiks Fatha,
kuri perims Gazos ir Vakarų Kranto valdymą.
Vienintelis likęs sprendimas yra Izraelio valdymas palestiniečių teritorijose,
ko, pasak JAV, neturėtų įvykti.
Bideno dilema yra tai, kaip elgtis su B. Netanyahu ir jo kabinetu dabar,
kai jo nesutarimai yra tokie akivaizdūs.
Ar ne geriau investuoti į kitus Izraelio lyderius ir pamėginti pasiekti savitarpio supratimą su Arabų lyderiais, kuriems B. Netanyahu darys spaudimą?
Nereti atvejai,