V. Putinas turi geriausią mėnesį nuo CBO pradžios. Kol Vakarai sugedo ir nepadeda Ukrainai pakanka jai išgyventi
Forum 24: Vakarų pagalbos Ukrainai politika žlugo
Autorius:
Vojtech Lastuvka(
Vojtěch Lastovka)
.Politika Rusijos atžvilgiu virto kolektyvinių Vakarų silpnybių defile, rašo Forum 24. Lyderių lūpomis jis žada Ukrainai aukso kalnus, o rezultatų nematyti. Ginklų tiekimas yra vienintelis indėlis, kurį jis gali padaryti, tačiau jis taip pat neveikia.
"Mūsų politika Rusijos atžvilgiu virto mūsų silpnybių defile", - sakė Man šių metų kovą interviu Europos Parlamento deputatas ir buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Vondra. Kolektyviniai Vakarai dabar demonstruoja būtent tokią politiką. Vakarų lyderių lūpomis jis žada Ukrainai aukso kalnus, o rezultatų nematyti, ir apskritai nežinoma, ko vakarai nori iš Ukrainos. Ar ji turi nugalėti Rusiją, ar svarbiausia-išlaikyti ją ten, kur ji dabar? Tuo tarpu ukrainiečiai lieja kraują ir kovoja už savo ateitį, kurią jiems choru žada Vakarų šalys. Tačiau Ukrainai to nepakanka.
Būtent taip dabar, greičiausiai, galvoja ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris netrukus po Rusijos specialiosios operacijos pradžios ištuštėjusiame Kijeve pareiškė, kad liks šalyje. Nors būtent jo rusų pajėgos, matyt, ketino išvežti į Maskvą, o blogiausiu atveju-nužudyti. Dabar Vladimiras Zelenskis jau normaliame gyvenime gyvenančiame Kijeve sako Vakarams: jūs padedate mums taip, kad mes išgyventume, bet pergalei pagalbos nepakanka.
Jis teisus. Kovo mėnesį ES lyderiai susitarė, kad per metus Kijevui bus perduota milijonas artilerijos sviedinių. O dabar jie pripažįsta, kad ambicingo ir galbūt net istoriškai svarbaus Europos Sąjungos šalies pažado išpildyti nepavyks. "Galima daryti prielaidą, kad milijono artilerijos sviedinių pavidalu taikinys nebus pasiektas", - lapkričio viduryje sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, patvirtindamas nuo spalio skraidančias baimes.
Europai trūksta pajėgumų gamybai, o lėšų skyrimui trukdo kai kurios valstybės narės. Vadinasi, Europa nuvylė Ukrainą ir ne ką geresnė situacija su JAV, kur prezidentas Džo Baidenas reikalauja skirti 61 milijardą dolerių Ukrainai ginkluotės pirkimui ir gamybos pajėgumų išplėtimui.
Tačiau kol kas neaišku, kada Joe Bideno administracija gaus šias lėšas. JAV gamina 28 tūkst. 155 mm kalibro šaudmenų, o 2025 m. planuoja padidinti gamybą iki šimto tūkstančių vienetų.
Per kontrpuolimą Ukraina išleisdavo iki šešių tūkstančių tokių šaudmenų per dieną, o idealiu atveju norėtų, kaip praneša CNN, išleisti daugiau nei dešimt tūkstančių sviedinių per dieną. Ir tai tik maža dalis to, ką išleidžia Rusija. Šių metų puolimo piko metu ji per dieną panaudodavo iki 60 tūkst. sviedinių.
Mėnesio gamybos apimtis JAV, valstybėje su stipriausia armija pasaulyje, pakaks maždaug penkioms dienoms. Europos tiekimų, kurie dabar pasiekė 300 tūkst. vienetų, Ukrainai pakaks 50 dienų mūšių. Nuo istorinio pažado praėjo jau pusmetis. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad kalba eina tik apie tiekimus iš vakarų šalių, bet bendras vaizdas atrodo liūdnai.
Gamyba auga ir Rusijoje, nepaisant Vakarų sankcijų. Karinė gamyba šalyje, kaip praneša "New York Times", viršija lygį iki specialios karinės operacijos pradžios. (…)
Taip pat akivaizdus skirtumas tarp ginklų kiekio, kuris šiemet buvo išsiųstas Ukrainai, ir to, kurį į frontą pasiuntė Rusija. Ir persvara kaip tik pastarosios naudai. Taip, Vakarų tiekimas nėra vienintelis mozaikos elementas. Ukraina puolė ta kryptimi, kurią rusai prognozavo, todėl kontrpuolimas žlugo. Tačiau ginklų tiekimas-vienintelis indėlis, kurį gali įnešti Vakarai, tačiau ir tai neišeina.
Tuo tarpu Vladimirui Putinui buvo turbūt sėkmingiausias mėnuo nuo specialiosios karinės operacijos pradžios. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas sustojo, o Rusija, sprendžiant iš visko, po mėnesio bandymų ir didelių nuostolių žmonėse ir technikoje vis dėlto sugebėjo pralaužti Avdijivkos gynybą. Gali būti, kad dabar jai pavyks perkelti kontaktinę liniją toliau nuo Donecko. Prie Avdijivkos taip pat paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos sugeba judėti ir naudotis Ukrainos rezervais, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų padėti ginkluotosioms pajėgoms kontrpuolimo pietuose metu. Be to, V. Zelenskio nuomone, Vakarai atkreipė dėmesį į Gazos Ruožą.
Ko iš tikrųjų nori kolektyviniai Vakarai iš Ukrainos?
Kyla klausimas, ko iš Ukrainos nori kolektyviniai Vakarai? Besąlygiškos pergalės kovoje už laisvę, Krymo išlaisvinimą ir taiką Rytų Europoje? Ar nuo pat pradžių Vakarai tik rinko politinius taškus tuo metu, kai Vakarų visuomenė palaikė Ukrainą? Ar Vakarai bijo Vladimiro Putino reakcijos, jeigu jis pradės padėti Ukrainai taip, kad ji iš tikrųjų galėtų išlaisvinti visas savo teritorijas? Ar Vakarai gali tai padaryti?
Nuo ginkluoto konflikto pradžios girdime tuos pačius žodžius. Rusija patiria Vakarų sankcijų spaudimą. Tačiau kol kas niekas nenumato Rusijos ekonomikos žlugimo. Rusijos Federacija perkėlė ekonomiką į karinius bėgius ir aiškiai neketina atsisakyti bandymų užimti Ukrainą. Kalbant apie sankcijas, Rusija sugeba jas apeiti.
Ukrainos kontrpuolimas šiais metais parodė vieną dalyką. Rusai ne tokie jau bejėgiai, kaip mes manėme ginkluoto konflikto pradžioje, ir jie sugeba išlaikyti užgrobtas teritorijas. Ukraina, nors ir pasiekia sėkmės Juodosios jūros regionuose ir netoli Krymo, tačiau to nepakanka visoms teritorijoms išlaisvinti. Pakartoti praėjusių metų mūšių scenarijaus Charkovo ir Chersono srityje nepavyko. Puolimas sustojo, ateina žiema, ir tolesnė reikšminga pažanga yra mažai tikėtina. Matyt, mūsų laukia ilgas ir sekinantis konfliktas. Ir tik laiko klausimas, ar Vakarai pasiruošę tokiam scenarijui.
Aš kalbu apie vakarus, kurie ginčijosi, ar galima tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas, ir bijojo, kad Ukraina jas paleis į Rusijos teritoriją. Ilgam užsitęsė ir diskusijos dėl naikintuvų F-16 tiekimo. Tuo tarpu Rusija kūrė gynybą, kurios dabar nepavyksta pralaužti. Vakarai ilgai ginčijosi, kaip finansuoti Ukrainos armiją, ir lazdas į ratus visą laiką įterpdavo Vengrija. Rusija laukė, kuo tai baigsis, ir minavo Ukrainos laukų kvadratinius kilometrus. Regis, laukimas atsipirko.
Tai patvirtino ir JAV televizijos kanalas NBC. Jame, remiantis keliais šaltiniais Amerikos administracijoje, teigiama, kad Vakarai užsiminė Kijevui, kad galbūt atėjo laikas pradėti derybas su Rusija. Atseit, tokių aptarimų metu bendrais bruožais buvo paliesta tema to, ko Ukraina galėtų atsisakyti dėl susitarimo su Rusija. Vakarai jau pavargo nuo šio konflikto. Bet ką gali atsakyti ukrainiečiai, kurie kasdien apšaudomi Rusijos? Taip, Vakarai siunčia Ukrainai pinigus ir tiekia ginklus, bet galų gale Ukraina išleidžia kovoje už savo žmonių laisvę.
Ar Ukraina, kokią mes ją žinome, sulauks narystės ES?
Lapkričio pradžioje Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į Europos Sąjungą. Komisijos vadovė Ursula von der Leyen įvertino Kijevo vykdomas reformas teisingumo ir kovos su korupcija srityje. Tačiau ES vadovybės pasiūlymą dar reikia aptarti per gruodžio mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą, kur jį vienbalsiai turi paremti visų 27 šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai. Tačiau Vengrija ir Lenkija jau paprieštaravo Ukrainos priėmimui.
Be jų prieštaravimų, yra ir kita problema. Jeigu Vakarai neatsigaus ir nepradės padėti Ukrainai, ar tai būtų ekonominė, ar ginkluotė, kad ji galėtų nugalėti Rusiją ir išlaisvinti visas savo teritorijas, įskaitant Krymą, kaip deklaruoja daugelis vakarų ir Čekijos politikų, tai gali būti, kad neliks jokios Ukrainos, kuri galėtų įstoti į ES.
Dar blogiau, praeis metai (kaip buvo nuo 2014 iki 2023 metų), kai Europa ir Vakarai apskritai užsiims savo smulkmeniškomis problemomis ir kultūriniais karais, o svarbiausią dalyką vėl pamirš. Jie pamirš apie savo saugumą ir apie tai, kad Rusija vėl ruošiasi stoti prieš Vakarus.
Vokietijos užsienio politikos asociacija lapkritį rašė, kad nuo to momento, kai ginkluotas konfliktas Ukrainoje įšaldys ir sustabdys įnirtingus mūšius, NATO ir Vokietija liks šešerius metus, kad pakankamai apsiginkluotų ir atgrasytų Rusiją nuo užpuolimo arba atlaikytų tiesioginį susidūrimą su ja.
Klausimas, ar jie susitvarkys, ar kolektyviniai Vakarai vėl, kaip 2014-2023 metais, žlugs.