Apie virusus ir kitus sukėlėjus infekcinių ligų sezonui priartėjus.
Dabar taip akcentuojama galimų ligų grėsmė, kurias gali sukelti begalė virusų ir bakterijų, patenkančių iš išorės, kad daugelį yra apėmusi nemenka užsikrėtimo baimė su įsitikinimu dėl šimtaprocentinės susirgimo tikimybės, jei tik kontaktuos su tokios bacilos nešiotoju ar ,,pasigaus'' ją prekybos centre ir kitur.
Koks didelis pasitenkinimas skaityti senąją medicinos literatūrą! Nors sveiko proto nepraradusiam medikui šiandien panašaus pobūdžio informacija yra žinoma ir senosios kartos gydytojai jos dar nepamiršo- klaidinga paradigma taip įsitvirtino daugumo piliečių ir, deja, gydytojų galvose, kad jos neatsisakytų net pateikus krūvą argumentų arba mokslinių tyrimų, beveik visada finansuojamų iš žinomų kišenių.
Norisi pasidalinti mintimis iš prof. Buinevičiaus knygos ,,Vidaus ligų klinikos vadovėlis V dalis Infekcinės ligos'', išleisto 1930 m. ir skirto gydytojams. Kalba netaisyta, trumpi pastebėjimai, paryškinti žodžiai- mano.
,,Kad apsisaugojus nuo infekcijos organizmas turi paprastai ištisą eilę mechaninio, cheminio ir biologinio pobūdžio įtaisų'':
- ,,mikrobai negali patekti per nesužalotą odos ir gleivinių daugiasluoksnį epitelijų''. (tam reikalinga sveika žarnyno mikrobiota/mikroflora. Be teisingos mitybos jos nebus)
- ,,seilės, skrandžio sunka, tulžis veikia mikrobus baktericidiškai ir silpninančiai''(jei nenuslopinta skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų)
- ,,žarnose patogeniški mikrobai nusilpsta kovodami su nuolatiniais, žarnose gyvenančiais mikrobais" (jei tie nuolatiniai dar bent kiek gyvi dėl netinkamos gyvensenos)
- ,,RETAIS ATVEJAIS UŽSIKREČIAMA NUO APLINKUMOS"
-,,Bet jeigu tuo arba kitu būdu, tuo ar kitu keliu (per sužalotą odą ir gleivinę, iš burnos, per tonsilas, noseryklę, žarnų gleivinę virškinimo SUTRIKIMUOSE, per alsavimo takus, ascendentiniu keliu iš šlapimo- lyties organų ir t.t., organizmui nusilpus dėl nušalimo, nuovargio ir kt.) mikrobai pakliuvo organizman, tai čia vienais atvejais jie randa ĮGIMTAS IR PAVELDĖTAS NEPALANKIAS JŲ VEISIMUISI SĄLYGAS (individuališkas atsparumas, įgimtas imunitetas ir LIGOS NESUŽADINA; kitais atvejais, ir tai yra įprastas būdas, organizmas reaguoja gamindamas ištisą eilę išvidinių apsisaugojimui priemonių; šis procesa vykasta svarbiausia kraujuje ir yra plataus imuniteto mokslo objektu".
Infekcinių ligų bendro gydymo sąraše akcentuojama: slaugymas, burnos valymas, aptrynimai, klizmos žarnų intoksikacijos ir pūtimo palengvinimui- tokiu būdu palengvinant ir širdies darbą, vaistažolių lašiukai ir netgi vynas , konjakas po nedaug. Dažnas ir gausus gėrimas (arbata, rūgštūs gėrimai) audinių praplovimui ir toksinų išvedimui. Lengvas maistas (skystas buljonas taip pat), vengiant riebių ir mėsiškų. Ledas ant galvos, esant nemigai, skausmams ir kliedėjimui, pakaušio apipylimai šaltu vandeniu, šildomieji kompresai, TAURĖS, ledo rijimas esant vėmimui, pykinimui.
Su vaistais ir skiepais nepersistengta......... Apsiėjo kažkaip :)
O kai lyginu statistiką tų ir šių laikų (sergamumo ir mirtingumo), tai šiandien tikrai nėra geriau. Netikite? Duomenys atviri.
Ieškokite ir rasite tie, kuriems tų įrodymų reikia. Ne mokslinių straipsnių, o senos ir dabartinės informacijos palyginimo, nepamirštant statistikos.