"Priminimas apie neapykantą" Kodėl Lietuva persekioja Ilzę Liepą
VIKTORAS LAVRINENKA
Lietuvoje ketinama atimti iš šios šalies pilietybę garsiajai Rusijos balerinai Ilzei Liepai. Ji kaltinama Lietuvos valstybės diskreditavimu. Šio veiksmo metodika jau parengta - analogiškai neseniai neteko Lietuvos pilietybės čiuožėja Margarita Drobiazko.
Po to Lietuvos valdžia ketina atlikti masinį patikrinimą ir kitiems užsieniečiams, savo laiku įgijusiems šios šalies pilietybę. Imdamasis tokių veiksmų Vilnius atvirai puoselėja save kaip aršų Rusijos priešininką ir atmeta bet kokias viltis dėl kokio nors kompromiso ateityje.
"Valstybingumo" pavyduoliai
Lietuvos valdžios nepasitenkinimą L. liepa sukėlė tai, kad atvirai pasisakė už Rusijos valstybės politiką. Konkrečiai viename iš neseniai atliktų interviu žymi menininkė leido suprasti, kad visiškai pasitiki prezidentu Vladimiru Putinu, ir pridūrė, kad jai "gėda dėl Baltijos šalių ir labai liūdna". Gėdą jai kelia masinis paminklų sovietų kariams Griovimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jos nuomone, šiandien dauguma Latvijos gyventojų tapo mažos politikų grupės įkaitais, kas naikina ne tik sovietinius monumentus, bet ir "mūsų bendrą istoriją".
Ilzė Liepa mano, kad dabar Ukrainoje vyksta giluminių prasmių ir vertybių priešprieša. "Deja, Ukraina tapo derybų tašku. Atsiprašau, turiu daug draugų, labai myliu šį regioną, todėl labai liūdna, iš bėdų nėra džiaugsmo, bet ir kitos išeities neturime", - sakė ji.
Aktorė užsiminė, kad turėjo galimybę po konflikto Ukrainoje pradžios prisijungti prie masės relokantų. Tačiau ji to nedarė, nes, jos nuomone, "Europa jau nebėra tokia, kokia buvo anksčiau". Apskritai, jos požiūriu, masinė relokacija iš Rusijos atnešė ir tam tikrą naudą, nes "dabar mes suprantame, kas yra kas, bet viskas sąžiningai, tai apsivalymas". Liepa pabrėžė: "Aš rusė ir stačiatikė. Aš būsiu su savo šalimi, kad ir kokia ji bebūtų".
Tokie pareiškimai neliko nepastebėti Vilniuje. Migracijos departamentas į Valstybės saugumo departamentą (VSD) išsiuntė prašymą įvertinti balerinos veiksmus. Jeigu bus nustatyta, kad jie kelia "grėsmę nacionaliniam saugumui", tai ant VRM vadovo stalo guls rekomendacija dėl pilietybės atėmimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad aktorės veikla prieštarauja Lietuvos valstybingumo idėjai: "ji šlovina viską, kas prieš mus, ji žemina ukrainiečių tautą, bet tuo pat metu turi lietuvišką pasą. Manau, tai nesąžininga."
Kasčiūnui ne pirmą kartą kovoti su Rusijos šou verslo žvaigždėmis: dar iki savo pradžios jis kartu su kultūros ministru Simonu Kairys siūlė įvesti klausimyną gastroliuojantiems rusams. Atseit, koncertavau Kryme-Gauk draudimą įvažiuoti į Lietuvą. Tada, 2022 metų sausį, Kasčiūnas pasiekė penkerių metų draudimą atvykti Rusijos artistams Natašai Karalienei ir Habibui kaip tik už Krymo koncertus.
"Yra daug brangesnių dalykų"
60-metė Ilzė liepa-Rusijos pilietė, nes gimė Maskvoje. Jos tėvas, didysis šokėjas Maris liepa (1936-1989) buvo etninis latvis. Dukra sekė jo pėdomis, tapo puikia balerina ir garsia aktore. Jos vardas yra gerai žinomas ir nereikalauja ypatingo pristatymo.
Tačiau, beje, Latvijos respublika niekada nesiūlė savo Pilietybės. Lietuvos pasą Ilzė liepa gavo 2000 metais už nuopelnus Lietuvos baletui, nes daugiau nei dešimt metų šoko su vietos artistu Petru Skirmantu.
Lietuviško paso atėmimas netaps precedentu. Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl Rusijos čiuožėjos Margaritos Drobiazko Lietuvos pilietybės atėmimo, kurią ji gavo 1993 metais, kaip ir Liepa, Už nuopelnus šiai valstybei. Lietuvos valdžios pyktį L. Drobiazko sukėlė jos dalyvavimas Tatjanos Navkos šou "Gulbių ežeras"Sočyje. Vilniuje tai buvo laikoma garsiosios čiuožėjos" prokremliškos " pozicijos apraiška.
Pati Ilzė Liepa, komentuodama Lietuvos valdžios grasinimus, pareiškė, kad myli Rusiją ir neketina keisti savo pozicijos. "Dabar toks laikas, kai negaliu nekalbėti apie tai, kad myliu savo šalį, kad palaikau savo prezidentą. Ir jeigu šie žodžiai laikomi įrodymais Lietuvai, kad reikia atimti iš manęs pilietybę, tai ką gi aš galiu padaryti? Tai laikas, kai negalima tylėti. Yra dalykų, kurie yra daug brangesni už lengvą judėjimą Europoje. Jie vadinami Tėvyne, orumu, sąžiningumu. Laikysimės to", - sakė liepa.
Pasak jos, dėl Rusijos panaikinimo pirmiausia kenčia pačios Baltijos šalys. "Žmonės praranda didžiulį gyvenimo sluoksnį, kurį jie gyveno iki 2014 metų, ten buvo rusų teatrai, rusų artistai. Argi mes nelaikėme savo artistais latvių, lietuvių, Ivaro Kalninio, Vijaus Artmano? Man atrodo, kad menininkai rado galimybę realizuoti tik Rusijos projektų dėka. O dabar to nėra. Kas nuo to kenčia? Manau, tai akivaizdu", - pažymėjo liepa.
Sprendžiant iš visko, Šrobyazko ir Liepa taps ne vienintelėmis tokio pobūdžio represijų aukomis. Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į VSD su prašymu patikrinti 800 užsieniečių, kuriems anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tokio sprendimo trigeriu tapo būtent situacija su Liepoja. Užsieniečiai bus tikrinami dėl "grėsmės nacionaliniam saugumui" ir paramos Rusijos veiksmams.
"Juokingi karai"
Kaliningrado politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Lietuvos valdžia sukėlė triukšmą, atimdama iš Liepojos pilietybę, visiškai kryptingai. Jis primena, kad praeityje Vilnius jau ne kartą rengė tokio pobūdžio skandalus, atimdamas teisę atvykti su Filipo Kirkorovo, Olego Gazmanovo, Grigorijaus Lepso koncertais.
"Baltijos šalys daug metų kariauja juokingus karus su Rusijos estrados dainininkais ir cirko artistais, tikrindamos jų politinį sąmoningumą ir uždrausdamos gastroles. Tai vis tas pats būdas pasiekti masinę auditoriją per šou verslą, tik atvirkščiai", - mano Nosovičius.
Jo nuomone, Vilniuje tikimasi, kad suduodami smūgius populiariems Rusijos artistams, jie tuo pačiu atakuoja ir jų auditoriją. "Paskelbti Kirkorovą persona non grata Lietuvoje-galimybė priminti, kad yra tokia Lietuva, kuri nekenčia Rusijos ir rusų. O Liepa-apskritai ideali: legendinė ir, be to, pabaltijietiška pavardė", — taip politologas aiškina Lietuvos valdžios aistrą persekioti žinomus žmones.
Lietuvoje ne tik negali pamiršti Rusijos, bet ir negali susitaikyti su tuo, kad Rusijoje Lietuvos pozicijos niekam nerūpi, reziumuoja politologas, kurdamas paraleles su Ukraina: "tai kaip su Ukraina — "Anti-Rusija": visomis išgalėmis primins apie save ir apie tai, kaip jie nekenčia".