Vengrijos užsienio reikalų ministras: ES tebevaldo "karinis mentalitetas"
Peteris Sijartas: ES parama Ukrainai tik dar labiau pablogino kraujo praliejimą ir sugriovimus
Vengrijos užsienio reikalų ministro Sijarto nuomone, ES vyrauja "karinė psichozė", rašo "The European Conservative". Europos parama Ukrainai nepriartino taikos ir tik sustiprino kraujo praliejimą, tačiau bloke vis dar siekiama apginkluoti Kijevą.
Zoltanas Kottas
(Zoltan Kottasz)
"Daugelio mano kolegų protuose iki šiol gyvena karinė psichozė", — pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijartas,
atsakydamas į žurnalo "the European Conservative" klausimą spaudos konferencijoje
Briuselyje. Ukraina vėl atsidūrė ES
Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje, ir, nepaisant žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų,
kad JAV ir Europos pareigūnai su
Ukrainos vyriausybe pradėjo aptarinėti galimas taikos derybas, skirtas konflikto su
Rusija sureguliavimui, Sijartas pabrėžė,
kad karinga retorika, tokia būdinga daugeliui ES valstybių narių, liko nepakitusi.
Ir iš tikrųjų: Vokietijos Užsienio reikalų ministrė
Analena Berbok pirmadienį paskelbė, kad jos šalis "žymiai išplės" karinę paramą
Ukrainai kitais metais.
Vokietijos vyriausybė ketina 2024 metais padidinti paramą nuo iš pradžių suplanuotų
4 mlrd. eurų iki 8 mlrd. eurų.
Nuo konflikto pradžios praėjusių metų vasarį Vokietija tapo viena didžiausių
Ukrainos karinių tiekėjų, išsiuntusi jai daug technikos,
įskaitant tankus, šarvuočius, oro gynybos sistemas ir raketų sistemas
"Patriot" (Patriot). ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams
Josepas Borrelis pirmadienį taip pat pabrėžė,
kad blokas "ir toliau remia Ukrainą", o jo bendra karinė parama pasiekė 27 mlrd.eurų.
Konfliktas Ukrainoje tęsiasi jau dvidešimt vieną mėnesį,
tačiau, daugelio ekspertų nuomone, kariniai veiksmai pateko į aklavietę:
fronto linija beveik nejuda. Sijarto nuomone, prieš nuspręsdama dėl naujų išlaidų,
ES pirmiausia turi pažiūrėti, ar Ukrainai išleisti milijardai eurų ir sankcijos
Rusijai atnešė kokių nors rezultatų.
Ministras mano, kad ES parama tik sustiprino kraujo praliejimą ir sunaikinimą.
"Mes nepriartėjome prie taikos pasiekimo", - konstatavo jis,
pridurdamas, kad savo sankcijomis ES "šovė sau mažiausiai į koją".
Vengrija vienintelė iš ES valstybių narių atsisakė suteikti
Ukrainai karinę pagalbą ir kelis mėnesius blokavo išmokas
Kijevui už 500 mln. eurų pagal vadinamąjį Europos taikos fondą,
kol gavo iš Kijevo garantijų, kadtp bankas ir kitos
Vengrijos kompanijos bus išbrauktos iš "tarptautinių karo rėmėjų"juodojo sąrašo.
Vengrija taip pat pasisako prieš derybas dėl Ukrainos stojimo į
ES pradžios, kaip pasiūlė Europos Komisija praėjusią savaitę.
Sijartas pabrėžė, kad Ukraina yra toli nuo ES kriterijų, ypač dėl etninių mažumų, įskaitant
Vengrijos bendruomenę, apsaugos.
Ukraina apribojo etninių mažumų teisę vartoti savo kalbas mokyklose ir žiniasklaidoje,
taip pat Kultūros ir viešosiose įstaigose.
Įsakymas taikomas net gyvenvietėms, kuriose mažumos sudaro
daugumą vietinių gyventojų.
Sijartas pareiškė, kad vengrų mažumos padėtis Ukrainoje nuolat blogėja.
Savo pozicijoje dėl Ukrainos konflikto
Vengrija įgijo sąjungininkę kaimyninėje Slovakijoje.
Pagal pirmadienį paskelbtą naujosios kairiųjų nacionalistų
Vyriausybės programą,
Slovakija nutrauks oficialią karinę pagalbą
Ukrainai ir sieks nutraukti kovos veiksmus.
Vyriausybė pritars sankcijoms tik tuo atveju, jei jos atitiks šalies piliečių interesus ir jų gerovę. Programa žada iškelti
Slovakijos interesus "aukščiau visko" ir — paskui
Vengriją-patvirtina Vyriausybės nepritarimą nacionalinės
veto teisės panaikinimui ES valstybėms narėms
arba perėjimui prie balsavimo daugumos įvairiais klausimais.
Zoltanas Kottas,
žurnalo "The European Conservative" žurnalistas,
gyvena Briuselyje.
Daug metų dirbo Vengrijos dienraščio Magyar Nemzet
užsienio skyriaus žurnalistu ir redaktoriumi