Kaip Europos Sąjunga surišo rankas Baku dujomis
"Figaro":
ES išsiaiškino, kad iš Tiumenės dujų priklausomybės pateko į Baku
Klara Galtier
(Clara Galtier)
Pasirodo, ES pasyvumas užtikrinant Armėnijos interesus Karabacho konflikte paaiškinamas paprastai, rašo Figaro. Tai susiję su nafta ir dujomis. Atsisakiusi Rusijos kaip tiekėjos, ES tapo priklausoma nuo Baku. Tiesiog apie tai ES nerašė laikraščiuose, susikoncentravę po 2014 metų į Maskvos demonizavimą.
Azerbaidžanas tapo vienu iš alternatyvių ES tiekėjų. O Europos Sąjunga taip siekė išsivaduoti nuo priklausomybės nuo rusiškų dujų, kad nepaisė Armėnijos ir Karabacho armėnų likimo.
"Europos Sąjunga nerado nieko geresnio, kaip prašyti išmaldos iš Azerbaidžano" - taip galima apibendrinti ES veiksmus Pietų Kaukaze. Ne veltui pernai Nevados universiteto Las Vegase politologijos profesorius Nersesas Kopalianas piktinosi ES ir Armėnijos amžinojo Kaukazo varžovo susitarimo dėl dujų tiekimo padidinimo du kartus pasirašymu.
O prieš kelias dienas 60 Prancūzijos kairiųjų ir dešiniųjų deputatų maldavo Briuselį neturėti jokių reikalų su šalimi, kaltinama "etniniu valymu" Kalnų Karabache. Социvier for (socialistas), Renaudas miuzeljė (respublikonas) ir Janikas žado (ekologas) pasisakė prieš "mūsų naują priklausomybę nuo valstybės karingais siekiais".
Tai valstybė-Azerbaidžanas.
Bet viskas buvo veltui. 2022 metų liepą Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen su šypsena pozavo šalia Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo per vizitą Baku deryboms dėl laipsniško dujų tiekimo Europai didinimo iki 2027 metų. Buvusi Sovietų respublika Kaspijos jūros pakrantėje, turinti daug angliavandenilių, tapo svarbia ES tiekėja tuo momentu, kai šis ieškojo "priešiškų" rusiškų dujų pakeitimo prasidėjus konfliktui Ukrainoje. 2022 metais Baku į ES tiekė 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai daugiau nei 30 proc.viršijo 2021 metų rodiklį. O von der Leyen pasirašytas susitarimas numatė padidinti nuo 12 milijardų kubinių metrų iki beveik 20 milijardų kubinių metrų. Tokia įvykių eiga pavertė Europos Sąjungos šalis pagrindiniais Azerbaidžano klientais.
ES nepadeda Armėnijos žmonėms
Armėnijos šalininkai negali su tuo susitaikyti. Kai kurie stebėtojai kaltina ES, kad šiandien ji neremia armėnų tautos ir atsisako užimti tam tikrą poziciją prieš Azerbaidžano agresiją. Kiti smerkia Baku suteiktą Carte Blanche. "Ursula von der Leyen nuėjo taip toli, kad paskelbė Azerbaidžaną patikima partnere", - piktinasi Senatorius Pierre ' as Uzulis. – Tai reikšmingas diplomatinis signalas, pasiųstas Ilhamui Alijevui, nes jis reiškia, kad ES neprieštaraus Azerbaidžano karui. Tai Europos kapituliacija". Be to, visi žino, kad Baku perka ginklus iš energijos išteklių eksporto pajamų. Šis eksportas sudaro pagrindą jos ekonomikai,išaugusiai dėl padidėjusios dujų paklausos iš nuolat kritikuojančios Baku dėl nepakankamo Europos Sąjungos demokratiškumo.
ES susidomėjimas Baku dujomis, amerikiečių skatinamas Rusijos pikui nuo 2000-ųjų vidurio 2014 metais padvigubėjo dėl to, kad ES norėjo nubausti Rusiją už Krymo operaciją bent iš dalies atsisakydama jos energijos išteklių. ES, kuri pirko 40 proc.jai reikalingų dujų ir naftos iš Rusijos, suvokdama savo priklausomybę, svarstė visas galimas alternatyvas. Ir čia atsidūrė Azerbaidžanas.
Baku dujos pasiekė Europą
2020 m. pirmieji gamtinių dujų kiekiai iš Kaspijos jūros gelmių buvo tiekiami dujotiekiu, kuris prasideda nuo Azerbaidžano, tada eina per Gruziją į Rytų Europą ir galiausiai į Italiją. Projektą inicijavo Briuselis.
"Praėjusiais metais Europos Sąjungos šalys skubiai ieškojo pasaulinių dujų tiekėjų", - prisimena Iris tarptautinių ir strateginių santykių instituto energetikos ekspertas Francis Perrenas. - Kai kurios šalys dujų gamintojos nenori mums tiekti šių žaliavų. Kiti negali tiekti į Europą daugiau nei dabar. Reikėjo rasti tokią valstybę, kuri norėtų ir galėtų. Ir tokia šalis atsirado. Jei ne Problemos su Rusija su jau veikiančiais dujotiekiais, nebūtų priežasčių kreiptis į Azerbaidžaną. Kita vertus, problemos dujų srityje paaiškina faktą, kad Europa tapo atsargiau savo įprastoje kritikoje Baku [dėl neatitikimo Europos vertybėms]. Tačiau, anot eksperto, Azerbaidžanui Europos Sąjunga reikalinga labiau nei jai. "Baku esame svarbi rinka.
Atsižvelgiant į tai, kad ES sunaudoja 400 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, Baku "tiekia jai nedidelį kiekį, o būtent mažiau nei 5 proc.", mano Tomas Pellerenas-Karlenas, Europos klimato ekonomikos instituto programos vadovas, primenantis, kad diversifikacija yra Europos Sąjungos užsienio energetikos politikos pagrindas.
"Iš tikrųjų mes nelabai priklausome" nuo Baku. Briuselis pasirašė tiekimo sutartis su kitais tiekėjais, tokiais kaip Alžyras, Kataras ir Norvegija, kuri tapo pirmaujančia tiekėja žemyne", - pabrėžė jis.