Pasaulinėje kovoje už širdis ir protus Kinija ir Rusija paima viršų prieš JAV
Jungtinių Tautų (JT) duomenų analizė per 30 metų parodė, kad Rusijai ir Kinijai pavyko užsitikrinti kur kas didesnį pasaulio bendruomenės palaikymą nei JAV, rašo "The Diplomat". Amerikiečių požiūris įsivyravo tik 14% atvejų, likusiose šalyse dauguma laikėsi Maskvos ir Pekino pozicijos
Dmitrijus Nurulajevas
Niekam ne paslaptis, kad Kinija ir Rusija-ko gero, aršiausi pasaulio tvarkos kritikai, vadovaujami JAV, ir nuosekliai meta jai iššūkį pasaulinėje arenoje. Bet kaip šios revizionistinės valstybės parodė save prieš pagrindinį status quo gynėją, Ameriką, pasaulinės nuomonės teisme? Visai neblogai, sprendžiant pagal JTO duomenis per pastaruosius tris dešimtmečius.
Balsų pasiskirstymo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje analizė, kurią šiais metais paskelbėme mes su Michaeliu popiežiumi iš Tuftso universiteto, parodė, kad pasauliniu mastu kitos valstybės daug dažniau sutinka su Kinijos ir Rusijos politinėmis pozicijomis, nei su tomis, kurias gina JAV. Nuo 1991 iki 2020 metų daugiau kaip 1500 atvejų, kai Vašingtono nuomonė nesutapo su Kinija ir Rusija, JAV
požiūris įsivyravo tik 14% atvejų, kai likusiais 86% atvejų dauguma valstybių laikėsi kaip tik Kinijos ir Rusijos pozicijos. Kontrastas darosi dar ryškesnis, jei apriboti analizę valstybėmis-JTO narėmis, priklausančiomis "minkštosios atsvaros" grupėms-neformaliu BRICS aljansu, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija ir "septyniasdešimt septynių" bloku, besivystančių ekonomikų koalicija JTO sistemoje.
Čia reikia padaryti išlygą: susidaro įspūdis, kad Vašingtonas teikia svarbos tik palyginti nedideliam JT rezoliucijų skaičiui, dėl kurių jis nesutinka su Kinija ir Rusija, o Pekinas ir Maskva aktyviai nustato JT darbotvarkę. Iš 1513 unikalių Generalinės Asamblėjos rezoliucijų tik 211 buvo įvardytos kaip svarbios JAV nacionaliniams interesams. Jei apribosime analizę vien šiomis rezoliucijomis,tai sutikimas su JAV bus didesnis-36% Tarp visų valstybių.
Tuo tarpu Kinija buvo didžiausio rezoliucijų skaičiaus nuo 2000 iki 2020 metų autorius arba bendraautorius (27 proc.visų rezoliucijų, palyginimui: Rusijai šis rodiklis siekė 15 proc., o JAV — 14 proc.) ir nemažai Pasisekė jas priėmus — be to, kai kuriais atvejais net be pasipriešinimo. Maskva taip pat sėkmingai užsitikrino kitų valstybių paramą sau esminiais klausimais-pavyzdžiui, dėl įstatymų kibernetinėje erdvėje.
Šie kiekybiniai rezultatai rodo, kad Pekino ir Maskvos iššūkiai Vašingtonui neapsiriboja geopolitinėmis demonstracijomis, o apima ir tylius diplomatinius manevrus, siekiant užkariauti tarptautinės bendruomenės širdis ir protus. Savo bandymuose paveikti kitų valstybių politines pozicijas Kinija ir Rusija remiasi "minkštosios atsvaros" institutais — BRICS, ŠBO ir "septyniasdešimt septynių"grupe. Tarp šių grupių narių sutikimas su JAV svyruoja nuo 7 iki 14 proc., o sutikimas su Kinijos ir Rusijos pozicija laikui bėgant tik didėja.
Pekinas ir Maskva išsaugojo neformalią šių organizacijų sistemą ir nukreipė dėmesį į tarptautinę plėtrą, o ne į demokratijos skatinimą ar karinių sąjungų sudarymą, laimėjo užuojautą — ar bent jau politinį pritarimą — didelei tarptautinės bendruomenės daliai, ypač globaliems pietams. Kai JAV ir Rusija 2018 ir 2020 metais priėmė konkuruojančias rezoliucijas dėl interneto reglamentavimo, Maskvos šalininkai visada buvo laikomi technologiškai mažiau pažengusiais nei Vašingtono šalininkai. Šias tendencijas patvirtina ankstesni Šaltojo karo pabaigos tyrimai, kuriuose JAV vadinamos "vienišomis supervalstybėmis" ir pabrėžiami skirtumai tarp neturtingų šalių ir didžiausios pasaulio ekonomikos interesų.
Ypač ryškus šiuo atžvilgiu spartus BRICS Aljanso augimas, nes jis įkūnija pasaulinių simpatijų pasikeitimą. Neseniai Johanesburgo bloko viršūnių susitikime paskelbtas pareiškimas dėl Argentinos, Egipto, Etiopijos, Irano, Saudo Arabijos ir JAE įstojimo nepalieka abejonių nei dėl jo pasaulinio patrauklumo, nei dėl iššūkio pasaulio tvarkai, kuriai vadovauja JAV. Pagrindiniai bloko nariai-Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir PAR — bando įveikti vidinius nesutarimus, ar tai būtų Kinijos teritoriniai ginčai su Indija, ar su Rusija. Be to, jie taip pat pasisako už naują piniginę-kreditinę struktūrą, pakeisiančią doleriu grįstą Breton Vudso sistemą, net jei šios pastangos ir sulaukė plataus skepticizmo.
Plačiąja prasme Pekinas ir Maskva sudarė tvirtą užsienio politikos koaliciją.
Nors potencialas būsimiems nesutarimams tarp jų išlieka (ypač didėjant Pekino įtakai Maskvai), koalicijos gilumas pasireiškė visiškai po Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios. Nepaisant akivaizdaus teritorinio vientisumo pažeidimo ir padidėjusios branduolinės eskalacijos rizikos, Kinijos reakcija yra gana ribota: nuo atviro Kremliaus pasmerkimo Pekinas nuosekliai susilaiko. Lygiai taip pat apgalvoto ir laukiamo požiūrio laikosi Naujasis Delis, Brazilija ir Pretorija. Nors BRICS, kaip Aljansas, yra neformalus, jo įtaka jos narių politiniams pageidavimams yra reali ir apčiuopiama.
Dmitrijus Nurulajevas
Arizonos universiteto Taikomųjų mokslų ir technologijų koledžo viešojo administravimo katedros docentas, pakviestas Daviso centro mokslinis bendradarbis