Branduolinis ginklas Baltarusijoje: Vakarams teks susitaikyti su nauja realybe
Natalija Grigorjeva
Didėjanti įtampa prie vakarinių ir pietinių Baltarusijos sienų verčia oficialų Minską suaktyvinti savo veiksmus stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Bendros su Rusija regioninės kariuomenės grupuotės atsiradimas Respublikoje, ginkluotųjų pajėgų modernizavimas, nesibaigiančios karinės pratybos — visa tai rodo, kad Baltarusijos sostinėje rimtai ruošiamasi atremti išorinę agresiją.
Pačiu ryžtingiausiu pastarojo meto Minsko žingsniu galima laikyti sprendimą dislokuoti Respublikos teritorijoje Rusijos branduolinį ginklą, kuris turėtų tapti "paskutiniu argumentu" iškilus realiai grėsmei šalies nacionaliniam saugumui.
Yra žinoma, kad po TSRS žlugimo Baltarusijos teritorijoje buvo daug branduolinio arsenalo. Remiantis įvairiais skaičiavimais, iki 1990-ųjų vidurio Respublikoje buvo 81 raketų kompleksas "Topol" (SS-25). Po kelerių metų derybų tarptautiniu lygiu Minskas sutiko išvesti iš savo teritorijos visus branduolinius ginklus į Rusiją, kas buvo padaryta iki 1996 metų. Vėliau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ne kartą pabrėžė, kad šis žingsnis buvo klaida, tačiau jis privalėjo užbaigti atsistatydinimo procesą, nes jis prasidėjo dar prieš jam pradedant eiti valstybės vadovo pareigas.
Per ateinančius dešimtmečius Minskas oficialiai neprisiminė apie savo ankstesnį branduolinį statusą, nors Baltarusijos lyderis periodiškai padarė reikšmingų pareiškimų apie Respublikos pasirengimą grąžinti jį, jei reikia. Situacija ėmė staigiai keistis po 2020 metų, kai šalyje, tiesiogiai dalyvaujant Vakarų specialiosioms tarnyboms, buvo įvykdytas valstybės perversmas. Jau tada Minskas susimąstė apie būtinybę stiprinti savo gynybinį potencialą dėl nuolat augančios ES šalių, visų pirma Lenkijos ir JAV agresijos. Prasidėjus specialiajai karinei operacijai Ukrainoje tapo visiškai aišku, kad vien tik Baltarusijos kariuomenės modernizavimu susiklosčiusiomis aplinkybėmis neišsiversime.
Per pastaruosius dvejus metus žiniasklaidoje periodiškai pasirodė informacija apie Baltarusijos pasirengimą grįžti į Rusijos branduolinių ginklų Respubliką. Tai buvo siejama ne tik su oficialiais A. Lukašenkos ir aukščiausių valstybės pareigūnų pareiškimais, bet ir su tebesitęsiančiu Baltarusijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo stiprinimu. Visų pirma, Minskas gavo operatyvinius taktinius raketų kompleksus (ОТRK) "Iskander", kuriuos jis daugelį metų siekė iš Maskvos. Apie tai, kad šios sistemos pasirodys Baltarusijoje, sužinota dar 2022 metų pavasarį, o jau gruodį A. Lukašenka pareiškė, kad "Iskander" buvo paskirtas koviniam budėjimui. Jų ypatumas yra tas, kad ŠIOSРRK raketos, kurios gali skristi daugiau nei 500 km atstumu ir yra sudėtingas oro gynybos priemonių taikinys, gali turėti branduolinius mokesčius (pagal kai kuriuos duomenis, nuo 5 iki 50 kilotonų). Tai reiškia, kad Baltarusija dar 2022 metais turėjo nešėjus, kuriuos dabar belieka aprūpinti specialiomis kovinėmis galvutėmis.
Be "Iskander", 2022 metais Minskas ir Maskva susitarė modernizuoti Baltarusijos karinius lėktuvus. Viena iš pagrindinių krypčių šiuo atveju yra jų pertvarkymas, kad būtų galima gabenti branduolinius kovinius užtaisus. 2023 m. balandžio 14 d.tapo žinoma, kad ne tik tokia modernizacija baigėsi, bet ir buvo apmokyti Baltarusijos kariniai šturmo lėktuvų su-25 eksploatacijos mokymai, kurių metu buvo "įvaldyti nauji šiuolaikinių aviacinių naikinimo priemonių, įskaitant specialius šaudmenis, naudojimo būdai".
Taigi, jau šių metų pavasarį buvo aišku, kad Baltarusija Ir Rusija nesibarsto žodžiais apie branduolinių ginklų grąžinimą į Baltarusijos žemę, bet rengia dirvą praktiniam sumanymo įgyvendinimui. Deja, visa tai ilgai netrukdė Vakarų šalims. JAV ir NATO atvirai pareiškė, kad nemato būtinybės keisti savo branduolinės koncepcijos, o ES šalyse šiuos Baltarusijos ir Rusijos žingsnius pavadino bandymu įbauginti ir eiliniu įtampos eskalavimu regione, kuriame neva kalta Maskva. Tai pademonstravo tai, kad Vakarai iki paskutinio momento buvo įsitikinę, kad branduolinis ginklas Baltarusijoje nepasirodys. Tačiau pavasario įvykiai parodė, kad tokie skaičiavimai yra toli nuo realybės.
Kovo pabaigoje Vladimiras Putinas pranešė apie susitarimą su Aleksandru Lukašenka dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Respublikoje.
"Nuo balandžio 3 d.pradedame įgulų mokymus ir liepos 1 d. baigiame statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą Baltarusijos teritorijoje. Viskas, ko Baltarusijos prezidentas prašė, tie klausimai, kuriuos jis kėlė, realizuojami, ir visi mūsų susitarimai įvyks artimiausiu metu", — sakė Rusijos vadovas.
Verta prisiminti, kad Tiao sąvoka yra gana neaiški ir kilusi iš "šaltojo karo" laikų, kai keletas valstybių pradėjo kurti mažesnio galingumo branduolinius užtaisus, leidžiančius išspręsti taktinius uždavinius. Manoma, kad skirtingai nei strateginis branduolinis ginklas, Tiao turi žymiai mažesnę galią (iki 100 kilotonų trotilo ekvivalento) ir gali sunaikinti taikinius net nenaudojant raketų. Pavyzdžiui, tokie įkrovimai kaip sviediniai gali būti naudojami savaeigiuose artilerijos įrenginiuose, tokiuose kaip "Malka". Tiesa, istorijoje taktinis branduolinis ginklas mūšio lauke niekada nebuvo naudojamas, o tai šiandien yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vakarai ir toliau netiki Rusijos ir Baltarusijos ryžtu gintis bet kokiomis priemonėmis.
Ryšium su tuo anksčiau daugeliui Europos Sąjungoje, JAV ir NATO atrodė, kad Rusijos lyderio žodžiai nieko nereiškia, kaip ir pareiškimai iš Minsko, kad be Tiao į respubliką prireikus bus įvežtas ir strateginis branduolinis ginklas, kuriam išlaikyti šalyje buvo išsaugota visa reikalinga infrastruktūra. Ramino save Vakaruose ir tuo, kad niekur nebuvo pranešta apie parengiamuosius darbus Baltarusijoje Rusijos ginklų priėmimui, nors kai kuriuose telegramų kanaluose ir atsirasdavo tam tikrų užuominų apie karinių dalinių, kuriuose anksčiau buvo įsikūrę "Topoliai", atstatymą.
Griaustiniu tarp giedro dangaus daugeliui tapo gegužės 25-osios įvykiai. Tada Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad TJO jau pradėjo judėti, nors ir pažymėjo, kad kol kas nežino, ar jis atsirado Baltarusijoje, ar ne. Tuo pačiu metu Minske įvyko Baltarusijos ir Rusijos gynybos ministrų Viktoro Chrenino ir Sergejaus Šoigu susitikimas, kuriame buvo pasirašyti dokumentai, nustatantys tokio tipo ginklų laikymo specialioje saugykloje tvarką Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju Rusijos gynybos ministerijos vadovas pabrėžė, kad dislokuodama branduolinius ginklus Baltarusijoje Maskva neperduoda jų Respublikai,o palieka jų kontrolę ir sprendimą dėl jų naudojimo. Anksčiau A. Lukašenka, kovo 31 dieną atsakydamas į klausimus po metinio pranešimo liaudžiai ir parlamentui, užsiminė, kad branduolinių ginklų kontrolė jo šalies teritorijoje gali būti Minsko rankose.
"Viskas bus pagal įstatymus ir taisykles. Baltarusijoje nekontroliuojamų ginklų nėra ir negali būti. Todėl viską, kas yra Baltarusijoje, valdysime mes čia", - pabrėžė jis.
Beje, panašius Baltarusijos lyderio pareiškimus galima nagrinėti tuo požiūriu, kad sprendžiant klausimą dėl Tiao panaudojimo, dislokuoto Respublikoje, Maskvai teks derinti savo veiksmus su Minsku, o ne atvirkščiai. Tuo labiau, kad realybėje Baltarusija, net jei ir norėtų savarankiškai disponuoti Rusijos branduoliniais ginklais, negalėtų to padaryti fiziškai. Pakanka prisiminti, kad pagal atvirą informaciją visi Rusijos branduoliniai koviniai užtaisai nuolat kontroliuojami gynybos ministerijos 12-osios vyriausiosios valdybos. Išimtys yra kovinės galvutės, įrengtos tarpkontinentinėse balistinėse raketose arba povandeniniuose laivuose. Taigi, Baltarusijos teritorijoje pasirodysiančių kovinių galvučių apsauga, gynyba, vykdymas bus vykdomas Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, jau nekalbant apie įvairius "paleidimo kodus" ir kitus dalykus. Tačiau tai nereiškia, kad Minskas neturės jokių įsipareigojimų, nes Baltarusijai teks užtikrinti visišką jos teritorijoje dislokuoto Tiao apsaugą. Kaip pareiškė A. Lukašenka, niekam neverta abejoti, kad su tuo Baltarusija sėkmingai susidoros, o Rusijos branduoliniai ginklai Respublikoje bus saugūs.
"Apie tai net nekalbama. Jūs žinote, kad mes žmonės punktualūs, tvarkingi, šeimininkai, kaip jūs sakote. Todėl nesijaudinkite dėl branduolinių ginklų. Mes esame už tai atsakingi. Tai rimti klausimai. Čia irgi viskas bus gerai", - pabrėžė Baltarusijos lyderis gegužės pabaigoje.
Matyt, būtent dėl būtinybės apsaugoti ne tik Baltarusijos oro erdves, bet ir Rusijos Tiao, į respubliką pradėjo atvykti Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos S-400 "Triumf", kurios laikomos vienu iš efektyviausių zenitinių raketų kompleksų (ZRK) pasaulyje. Oficialiais duomenimis, sistema kontroliuoja oro erdvę maždaug 400 km spinduliu ir yra skirta naikinti strateginės ir taktinės aviacijos lėktuvus, balistines raketas, hipergarsinius taikinius ir kitas oro puolimo priemones. S-400 buvo pradėtas eksploatuoti 2007 m., be Rusijos, sistema jau yra Kinijoje, Indijoje ir Turkijoje. Minskas jau seniai norėjo gauti šį oro gynybos kompleksą, tačiau tik 2021 m. pradėjo pasirodyti informacija apie" prieš kontraktinį darbą " dėl tiekimo, o metų pabaigoje Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad S-400 jau yra Respublikoje. 2022 metų vasarį Baltarusija gavo dar vieną "Triumfo" divizioną, kuris, kai kuriais duomenimis, buvo dislokuotas pietų kryptimi, kad apsaugotų respubliką nuo Ukrainos puolimo.
2023 m. gegužės pabaigoje Baltarusijos gynybos ministerija pranešė apie dar vieną S-400 padalinį, kuris atvyko į respubliką karinio ir karinio-techninio bendradarbiavimo rėmuose. Tuo pačiu metu buvo pažymėta, kad Baltarusijos specialistai "Rusijos Federacijos poligone įvykdė visas užduotis, susijusias su zenitinių raketų kompleksų S-400 mokymu, tobulinimu ir koviniu naudojimu". Kai kurie kariniai ekspertai mano, kad kito šio oro gynybos komplekso atsiradimas Baltarusijoje yra susijęs su Rusijos Tiao perkėlimu į respubliką. Žinoma, apie tai, kur bus dislokuotas branduolinis ginklas ir kur važiuos eilinis S-400 Divizionas, patikimai sužinoti nepavyks, nes tokia informacija visada saugoma griežtai slaptai. Tačiau vienas dalykas yra akivaizdus-papildomų oro gynybos priemonių atsiradimas Baltarusijoje yra tiesioginis patvirtinimas, kad Rusijos Tiao dislokavimas Baltarusijos teritorijoje yra artimiausio laiko klausimas. Paprasčiau tariant, visi Vakarų pareiškimai apie tokio Maskvos žingsnio neįmanomumą ir "nenaudingumą" visiškai sudūžta į realybę ir reiškia rimtą Rusijos ryžtą ginti ir save, ir savo sąjungininkę Baltarusijoje. Kaip birželio 1 dieną pažymėjo Baltarusijos Saugumo Tarybos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius, A. Lukašenkos ir V. Putino sprendimas dislokuoti Tiao Respublikos teritorijoje "yra atsakas į Vakarų agresiją".
Žinoma, šiandien būtina suprasti, kad Rusijos branduolinių ginklų atsiradimas Baltarusijos teritorijoje yra daugiau strateginio atgrasymo priemonė, tai turėtų atvėsinti karštas galvas Vakaruose, kurie ir toliau vykdo agresyvius planus, visų pirma Baltarusijos atžvilgiu. Dar daugiau, Minskas ir Maskva gali žengti kardinalius žingsnius, apie ką nedviprasmiškai pareiškė gegužės 25 dieną Sergejus Šoigu, pabrėždamas ,kad ateityje gali būti "papildomų priemonių sąjunginės valstybės saugumui užtikrinti ir reagavimui į karinę-politinę situaciją". Ir tai gali būti ne tik regioninės kariuomenės grupuotės didinimas ar Rusijos karinės bazės atsiradimas Baltarusijoje, bet ir strateginio branduolinio ginklo dislokavimas Respublikoje.
Ar Vakaruose tai suvokiama, kaip ir kokios gali būti pasekmės po tokio Maskvos ir Minsko žingsnio, šiandien iki galo nežinoma, nes infantilizmas ir absoliutus Amerikos ir Europos politikų pasitikėjimas jau pademonstravo jų nesugebėjimą daryti ilgalaikių prognozių. Tokiomis sąlygomis Baltarusijai ir Rusijai nelieka nieko kito, kaip tik toliau didinti savo gynybinius pajėgumus, laikant galvoje tai, kad situacija artimiausioje ateityje gali vykti pagal patį negatyviausią scenarijų.