Tūkstantmečio mokyklų projektas atveria naujas pinigų kasyklas, - savo komentare „Žinių radijuje“ pristato žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. - Norisi pasidžiaugti, kad mūsų valstybė pagaliau įstojo į pačių turtingiausių pasaulio valstybių klubą. Ir dabar mus kamuoja dilemos ne kaip uždirbti pinigų, o kaip ir kur juos išleisti. Sutikite, tai malonūs rūpesčiai. Ypač miela, kad pinigais apšapęs ne koks ten verslas, ar pramonė, o viešasis sektorius ir ypač švietimas. Ar galėjote apie tai bent pasvajoti tarkime prieš 30 metų. O dabar tai jau turime.
Sutikite, kad jeigu mūsų švietimo sistema už valandą mokymų gali mokėti daugiau nei po 260 eurų, tai mes tiesiog klęstime. Ir čia tikrai ne išimtis ir ne vienetinis atvejis, o taisyklė ir norma. Ir beje, kalbame ne apie privatų, o apie valstybinį sektorių. Taigi, kažkada pirmavusios Vakarų Europos valstybės ir jų švietimo sistemos turėtų stačiai degti iš gėdos, kad taip beviltiškai atsiliko nuo mūsų. Beje, ir mūsų verslo įmonės su savo darbo užmokesčiais turėtų pasislėpti ir užsikasti, palyginus su mūsų švietimo resursais ir išgalėmis. Vargu ar per visą Lietuvą rastume įmonę, kuri už 60 val. darbo moka 15-16 tūkst. eurų, o mūsų švietimas tiek moka.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė skelbia, kad kritikuoti labai lengva ir tų kritikų dabar privisę kaip amaro. Šnekėti reikia faktais ir įrodymais. Tad kur jie? Ir iš tiesų neverta klausytis visokių ten sofos ekspertų, kur kas geriau būtų jeigu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasigilintų į savo pačios kūrybą.
Taigi, atsiverskime legendinę Tūkstantmečio mokyklų programą. O ji kurta lyg ir ne bačkos ekspertų, bet pačios ministerijos. Čia tik derėtų priminti, kad jos apimtis ir biudžetas 210 mln. eurų. Na, o sritys, kuriose vyks tobulinimas, yra šios: įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, lyderystės ugdymas ir STEAM ugdymas. Ir kaip teigia ministerijos vadovybė, po šio patobulinimo pagerės Lietuvos dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai.
Nerkime dar giliau. Kas stovi už šių burtažodžių: „kultūrinis ugdymas“, „lyderystės ugdymas“ ar „įtraukusis ugdymas“? Iš tiesų nemažą jų dalį sudaro ir sudarys įvairiausi mokymai. Daug mokymų. Kitaip tariant, mokyklų bendruomenės bus šviečiamos. Ir ne už ačiū šviečiamos. O už didelius pinigus.
O kai pinigai dideli, tai ir mokytojų bei išorinių paslaugos teikėjų atsiranda daug. Tad koks veikimo principas? Panagrinėkime „kultūrinio ugdymo“ lauką. Tūkstantmečio mokyklų programai pažangos planus rengiančios šalies savivaldybės ir mokyklos būtinai turėjo pateikti įsipareigojimus ir dėl kultūrinio ugdymo. Ir šios programos patarėjai labai „geranoriškai“, o kai kuriais atvejais ir ne taip geranoriškai ar net visai grubiai paspaudžiant, privertė atkreipti dėmesį į išorinius kultūrinio ugdymo paslaugos teikėjus. Ir kaip netikėta, pasirodo, jų paslaugos gana brangios: 60 valandų paketas kainuoja tarp 15 ir 16 tūkst. eurų. Tad valanda kainuoja 260 eurų.
Kai mokyklos ėmė priekaištauti, kad brangu ir kad pinigus galima leisti efektyviau, buvo atsakyta: taigi, ne jūsų tai pinigai, jų nereikia taupyti. Tai Europos Sąjungos pinigai. Kai mokyklos pasiteiravo, kaip šie kultūrinio ugdymo paketai pagerins mokinių matematikos ir lietuvių k. pasiekimus, niekas ne tik jokių garantijų, bet net atsakymo nedavė. Tiesiog buvo pasiūlyta mažiau klausinėti nereikalingų klausimų.
Taigi šiuos brangius kultūrinio ugdymo paketus užsisakė tikrai daug Lietuvos mokyklų. Ir jeigu ministerijai labai įdomu, statistiką nesunku susirinkti.
Beje, visokiausi brangūs mokymai vyks ne tik kultūrinio ugdymo, bet ir lyderystės ugdymo, taip pat ir įtraukiojo ugdymo srityse. Pasiteiravus mokyklų, kiek kainuoja lyderystės mokymai, paaiškėjo, kad panašiai: 60 valandų – 15-16 tūkst. eurų. O tai yra apie 260 eurų už valandą. Ir per visus šiuos mokymus plauks milijonai. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Lietuvos švietime susiformuos tokios pinigų kasyklos?
Neįsivaizduoju, ką širdyje turėtų jausti dauguma mūsų šalies mokytojų. Priminsiu, kad daug dirbančio mokytojo vidutinė alga Lietuvoje yra 1000 eurų „į rankas“. Bet jis turi daug pamokų ir už vieną pamoką mūsų valstybė jam sumoka viso labo dešimt eurų. O štai dabar į mokyklas pajudės lektorių delegacijos, kurios be jokių įsipareigojimų pagerinti mokinių pasiekimus, mokyklų bendruomenes mokys už paslaugas imdami 26 kartus didesnius įkainius nei gauna mokytojas. Įsivaizduokite, vidutinis mokytojas per metus uždirba 12 tūkst. eurų, o dabar jie susidurs su išoriniais kultūrinio ugdymo ar lyderystės ugdymo mokytojais, kurie tiek uždirbs per dešimt dienų. Negana to, visa tai finansuos mūsų švietimo sistema.
Na, o visą šią neteisybę sukūrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes ji yra tokios kreivos Tūkstantmečio mokyklų programos sumanytoja ir įgyvendintoja.
Svarbus ir dar vienas aspektas. Pakalbinome dešimtis Lietuvos mokyklų atstovų ir jie teigia žinantys ir turintys žymiai efektyvesnių būdų ir metodų, kaip pagerinti mokinių matematikos ir lietuvių kalbos pasiekimus ir, beje, tie būdai jau pasiteisino. Bet per Tūkstantmečio programą jie verčiami rinktis būtent kultūrinį ugdymą, lyderystės ugdymą bei įtraukųjį ugdymą ir tam metami milžiniški pinigai. O garantijų jokių.