ĮPROČIAI
Parašiusi pos‘tą apie komjaunuolius, visai netikėtai leidausi į prisiminimus. Atmintis iš sovietmečio laikų lobyno iškėlė labai įdomius to meto žmonių įpročius, kuriuos panorėjau sukonspektuoti:
Taigi prisiminiau šiuos:
Įprotis kaupti senus daiktus balkone, o kas netilpo – išvežti į sodo namelį;
Įprotis viską valgyti su duona;
Įprotis ryte valgyti pieniškas dešreles, o pavakariams gerti šiltą pieną su sausainiais „gaidelis“;
Įprotis į kelionę traukiniu visada pasiimti į laikraštį suvyniotą keptą vištą;
Įprotis tą patį arbatos pakelį naudoti mažiausiai septynias dienas per savaitę;
Įprotis eiti pas kaimyną skolintis druskos ar vinių iš karto po to, kai apnikdavo vienatvės jausmas;
Įprotis formuoti šukuosenas alumi ar kiaušinio baltymu;
Įprotis rinkti kiaušinio lukštus, o vėliau juos panaudoti, kaip kompostą daržo lysvėse;
Įprotis ant palangės auginti svogūnus;
Įprotis dantis taisytis tada, kai jau nebegalima kentėti;
Įprotis kaupti porcelianinius „servizus“ ateičiai;
Įprotis didžiuotis namuose sukaupto kondensuoto pieno kiekiu ir japonišku magnetofonu „Toshiba“;
Įprotis grindis plauti nunešiotais drabužiais;
Įprotis metalinėje dėžutėje kaupti visų turėtų drabužių sagas;
Įprotis iš darbo į namus tempti viską, kas tik ten „atlieka“;
Įprotis jautriai reaguoti į kiekvieną telefono skambutį: „oi, gal viršininkas ieško?“;
Įprotis vietoje staltiesės naudoti seną laikraštį. Ir ne tik vietoje staltiesės, bet ir vietoje tualetinio popieriaus, vietoje plaukų suktukų ir vietoje nosies apsaugos nuo saulės;
Įprotis susigiminiuoti su bazės direktoriumi ar restorano durininku, tam kad visada galėtum gauti čekiškus žieminius batus ar vietą prie restorano staliuko;
Kažin ką dar pamiršau paminėti?