ĮPROČIAI

Parašiusi pos‘tą apie komjaunuolius, visai netikėtai leidausi į prisiminimus. Atmintis iš sovietmečio laikų lobyno iškėlė labai įdomius to meto žmonių įpročius, kuriuos panorėjau sukonspektuoti:

Taigi prisiminiau šiuos:

Įprotis kaupti senus daiktus balkone, o kas netilpo – išvežti į sodo namelį;

Įprotis viską valgyti su duona;

Įprotis ryte valgyti pieniškas dešreles, o pavakariams gerti šiltą pieną su sausainiais „gaidelis“;

Įprotis į kelionę traukiniu visada pasiimti į laikraštį suvyniotą keptą vištą;

Įprotis tą patį arbatos pakelį naudoti mažiausiai septynias dienas per savaitę;

Įprotis eiti pas kaimyną skolintis druskos ar vinių iš karto po to, kai apnikdavo vienatvės jausmas;

Įprotis formuoti šukuosenas alumi ar kiaušinio baltymu;

Įprotis rinkti kiaušinio lukštus, o vėliau juos panaudoti, kaip kompostą daržo lysvėse;

Įprotis ant palangės auginti svogūnus;

Įprotis dantis taisytis tada, kai jau nebegalima kentėti;

Įprotis kaupti porcelianinius „servizus“ ateičiai;

Įprotis didžiuotis namuose sukaupto kondensuoto pieno kiekiu ir japonišku magnetofonu „Toshiba“;

Įprotis grindis plauti nunešiotais drabužiais;

Įprotis metalinėje dėžutėje kaupti visų turėtų drabužių sagas;

Įprotis iš darbo į namus tempti viską, kas tik ten „atlieka“;

Įprotis jautriai reaguoti į kiekvieną telefono skambutį: „oi, gal viršininkas ieško?“;

Įprotis vietoje staltiesės naudoti seną laikraštį. Ir ne tik vietoje staltiesės, bet ir vietoje tualetinio popieriaus, vietoje plaukų suktukų ir vietoje nosies apsaugos nuo saulės;

Įprotis susigiminiuoti su bazės direktoriumi ar restorano durininku, tam kad visada galėtum gauti čekiškus žieminius batus ar vietą prie restorano staliuko;

Kažin ką dar pamiršau paminėti?