KIENO NAUDAI KEIČIASI PASAULIO TVARKA?
Dalinuosi dar vienu įdomesniu straipsniu, norintiems matyti giliau...Straipsnis publikuotas britų politikos aktualijų žurnale The Spectator
Straipsnio autorius - Oksfordo universiteto globalios istorijos profesorius Peter Frankopan. Jis teigia, kad Rusija pertvarko pasaulį sau naudinga linkme.
(Šis istorikas dar 2017 parašė knygą The Silk Roads, kurioje numatė stiprėjančią Rytų šalių jėgą)
Cituoju (vertimas į lietuvių k.)
“Praėjus mėnesiui po invazijos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė: “Tai ne apie Ukrainą, o apie pasaulio tvarką. Vienpolis pasaulis negrįžtamai traukiasi į praeitį... Gimsta daugiapolis pasaulis".
Kitaip tariant, JAV nebėra pasaulio policininkas. Tai žinia, kuri skamba šalyse, kurios ilgą laiką įtariai žiūrėjo į Amerikos galią. Nors pagrindinė Vakarų koalicija išlieka tvirta, jai nepavyko įtikinti daugelio šalių, kurios atsisakė pasirinkti vieną ar kitą pusę. Dešimtmetį trukusi Maskvos diplomatinė misija užmegzti ryšius ir skleisti žinią davė dividendų.
Pažvelkime į Afriką. Praėjusių metų kovo mėn. 25 Afrikos valstybės iš 54 susilaikė arba nebalsavo dėl JT pasiūlymo, smerkiančio invaziją, nepaisant didžiulio Vakarų valstybių spaudimo. Jų atsisakymas stoti Ukrainos pusėn liudijo apie nuolatines Rusijos diplomatines pastangas besivystančiame pasaulyje.
Prieš metus Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor paragino Rusiją pasitraukti. Po S. Lavrovo vizito prieš kelias savaites N. Pandor buvo paklausta, ar ji pakartojo šią mintį savo kolegai iš Rusijos. Ji sakė, kad praėjusiais metais tai buvo "tinkama", tačiau dabar tai pakartoti atrodytų "gana supaprastintai ir infantiliškai". Pandor pagyrė "stiprėjančius dvišalius ekonominius santykius" tarp Pretorijos ir Maskvos, o abi šalys paminėjo karo metines bendromis karinėmis pratybomis.
Dar yra Šiaurės Afrikos šalys, kurios padėjo Rusijai kompensuoti Vakarų sankcijų ekonominį poveikį. Marokas, Tunisas, Alžyras ir Egiptas praėjusiais metais importavo rusišką dyzeliną ir kitą perdirbtą naftą, taip pat chemines medžiagas.
Vladimiras Putinas sąmoningai puoselėja šį tautų aljansą, kurios jaučiasi esančios Vakarų imperializmo aukos, ir stato Rusiją į jo priešakį. Vakarai nori matyti Rusiją "kaip koloniją", sakė jis rugsėjo mėn. "Jie nenori lygiaverčio bendradarbiavimo, jie nori mus apiplėšti".
Ši žinia taip pat gerai skamba Azijoje, kur daugiau nei trečdalis šalių atsisakė pasmerkti Rusiją per pirminį JT balsavimą. Taip pat ir Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur toliau kyla antivakarietiškų ir antikapitalistinių nuotaikų bangos.
Praėjusią savaitę buvęs Indijos ambasadorius Rusijoje Venkateshas Varma pasakė: Mes nesutinkame su vakarietišku konflikto įrėminimu. Tiesą sakant, pasaulio pietuose yra labai mažai norinčių jį priimti. Jis nekalba Indijos vyriausybės vardu. Vis dėlto Indija kartu su Kinija ir Pietų Afrika praėjusią savaitę susilaikė balsuojant dėl kitos JT rezoliucijos, kurioje reikalaujama, kad Rusija pasitrauktų iš Ukrainos. Iš 193 narių 141 balsavo už, 32 susilaikė. Septyni balsavo prieš - Rusija, Baltarusija, Eritrėja, Malis, Šiaurės Korėja, Nikaragva ir Sirija.
Idėja, kad būtent Amerika ir jos sąjungininkės yra pasaulinės suirutės ir nestabilumo šaltinis, tebėra aktuali. Nesėkmės Afganistane ir mintis, kad karas Ukrainoje kilo dėl NATO plėtros, paskatino šią retoriką ir net simpatijas minčiai, kad Putinas tiesiog priešinasi Vakarams (tai paaiškina, kodėl Šiaurės Korėja siuntė artilerijos sviedinius, o Iranas parūpino dronų kamikadzių).
Putinas yra antiamerikietiškų nuotaikų kurstymo meistras. Praėjusią savaitę kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą, jis užsiminė apie Vakarų karines intervencijas Jugoslavijoje, Irake, Libijoje ir Sirijoje. Jos parodė, kad Vakarai elgėsi "begėdiškai ir dviveidiškai ir kad jie niekada negalės nusiplauti šios gėdos".
Jis taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip buvo remiama Ukraina, kai kitos šalys buvo paliktos. Pasak jo, Kijevui apginkluoti išleista daugiau kaip 150 mlrd. dolerių, o skurdžiausios pasaulio šalys gavo tik 60 mlrd. dolerių pagalbos. Kaipgi visos šios kalbos apie kovą su skurdu, tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą?
"Per ilgus kolonializmo, diktato ir hegemonijos šimtmečius, Vakarai įprato, kad jiems viskas leidžiama, įprato spjaudyti ant viso pasaulio" - praėjusią savaitę sakė V. Putinas. Rusijos prezidentas taip pat kreipiasi į pasaulio socialinį konservatizmą. Todėl praėjusią savaitę jis atkreipė dėmesį į Anglikonų bendruomenės susipriešinimą dėl gėjų santuokų ir "lyčiai neutralaus" Dievo, pavadindamas tai "dvasine katastrofa". Tokios kalbos gerai skamba tarp pamaldesnių planetos gyventojų, kurie LGBTQ diskusijas linkę laikyti Vakarų ištvirkimo ir dekadanso įrodymu. Ne veltui Kremliaus naujienų kanalas RT ne vienerius metus kurstė kultūrinius karus.
Taigi Maskva save pristato kaip stabilumo bastioną išprotėjusiame pasaulyje, net jei pati siekia destabilizuoti pasaulį ir padaryti jį dar beprotiškesnį. Jos kultūrinę propagandą remia realioji politika ir prekyba, o nafta, dujos, metalai ir pasėliai naudojami kaip diplomatinės vilionės žaisti Rusijos žaidimą. Ginklai buvo dar viena paskata, nors prasti mūšio rezultatai praėjusiais metais sumenkino jos, kaip ginklų supervalstybės, reputaciją.
Be to, yra Kinija, kuri praėjusią savaitę puse lūpų paragino surengti taikos derybas, o šią savaitę priima V. Putino sąjungininką Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Rusijos ir Kinijos santykiai visada bus sudėtingi, tačiau invazija į Ukrainą ir Vakarų atsakas į ją suteikė milžiniškų galimybių Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimui. Pavyzdžiui, Kinija perka rekordinius pigios rusiškos naftos ir dujų kiekius, o į Rusiją eksportuoja kur kas daugiau mašinų ir puslaidininkių. Jas vienija bendras stabilumo svarbos akcentavimas ir idėjos skleidimas, kad būtent Vakarai yra destruktyvūs, nenuspėjami ir nepastovūs.
Turime dirbti kartu, kad išlaikytume taiką ir stabilumą pasaulyje ir pasipriešinti beatodairiškam vienašalių sankcijų taikymui. - sakė Xi Jinpingas savo naujausioje kalboje Boao forume. Lygiai taip pat kaip S. Lavrovo pastabos apie kitų tautų įgalinimą yra skirtos Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims - visoms šioms šalims per pastarąjį dešimtmetį buvo skirtas Kinijos diplomatinis auginimas - taip pat ir šie Kinijos raginimai "tarptautiniam solidarumui".
Pekinui patogu pakartoti Rusijos pasakojimą apie nelygias žaidimo sąlygas ir spaudimą, ypač dėl to, kad Kinija stebi karo eigą, norėdama pasimokyti iš jo ir taip formuoti savo požiūrį į Taivaną.
Praėjusią savaitę lankydamasis Maskvoje aukšto rango diplomatas Wang Yi kalbėjo apie "naujus Kinijos ir Rusijos santykių horizontus" ir paragino bendrai priešintis "tarptautinės bendruomenės" spaudimui. Tai yra akivaizdus priekaištas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno grasinimui "pasekmėmis", jei Kinija teiks karinę paramą Rusijai.
Pandemijos padariniai tam tikra prasme buvo naudingi Rusijai ir Kinijai. Kaip teigiama Carnegie fondo ataskaitoje, Vakaruose neturint prieinamų išteklių, ekonomiškai pažeidžiamose šalyse krizė "panaikino dešimtmečius trukusią pažangą skurdo, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse".
Kalbant apie karą, ar tikrai Rusija pralaimi? Ukrainiečiai kovėsi stulbinančiai gerai, tačiau patyrė didžiulių nuostolių. Vakarų lyderiai kalba apie tai, kad Kijevui turi būti suteiktos priemonės "užbaigti darbą", tačiau tai, ką pasiūlys artimiausios savaitės, mėnesiai ir net metai, atrodo niūriai, kaip rodo nesėkmės Bachmute.
Rusijos ekonomika atrodo pakankamai stipri, kad galėtų tęsti karą: TVF prognozuoja, kad jos ekonomika šiemet augs 0,3 proc. Tuo tarpu šimtai tūkstančių Rusijos šauktinių vis dar šaukiami į kariuomenę.
Ši lygtis Ukrainai yra kitokia, nepaisant to, ką tiekia Vakarai, nes Kijevas ginkluojamas gynybiniam, o ne puolamajam karui. Laikui bėgant pusiausvyra pakrypsta to, kas gali ilgiau kęsti skausmą, šiuo atveju Rusijos naudai. Karai yra brangūs ir sunkiai išlaikomi. Jei aprūpinimo problemos yra viena, tai atsargų pakeitimas - kita. Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas, generolas seras Patrickas Sandersas sakė, kad aprūpinimas medžiagomis iš Jungtinės Karalystės "susilpnino" jų pačių kariuomenę. Nenuostabu, kad gynybos sekretorius Benas Wallace'as siekia savo departamentui skirti 10 mlrd. svarų sterlingų - tuo metu, kai vyriausybė bando užlipdyti "juodąją fiskalinę skylę" savo ižde.
Rusijos televizijos komentatoriai džiugiai tai pabrėžia. Kremliaus vadovai dažnai tvirtina, kad europiečiai mirtinai šąla dėl aukštų energijos kainų ir yra priversti valgyti svirplius, nes iš Rusijos neimportuojami kviečiai. Už tokios sensacijos slypi viltis, kad Ukrainos rėmėjai išseks ir kad Vakarų solidarumo sienoje netrukus atsiras įtrūkimų. Ar naujasis Vokietijos įsipareigojimas Ukrainai išgyvens šaltesnę žiemą? Rusijos propagandistai taip pat supranta, kad 2025 m. nauja JAV administracija gali suteikti Maskvai naujų galimybių, ypač jei naujasis prezidentas bus respublikonas ir koncentruosis į savo šalies vidaus problemas.
Europoje Rusijos ginklavimasis energetiniais ištekliais sukėlė visuotinių sunkumų. Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, susidūrusios su trūkumu, skubėjo pildyti atsargas, visų pirma importuodamos suskystintas gamtines dujas (SGD). Dėl to Vakaruose kilo infliacija, kuri nesiliauja mažėti net ir energijos rinkoms prisitaikant.
Buvo ir didelių laimėtojų, pavyzdžiui, penkių naftos milžinių - BP, Shell, Exxon, Chevron ir Total Energies - akcininkai, kurių bendras pelnas pernai siekė 200 mlrd. dolerių. Iškastinį kurą išgaunančios OPEC valstybės taip pat gavo akis badančias pajamas, kurios pernai siekė 850 mlrd. dolerių. Tačiau dėl SGD kainų kilimo tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Bangladešas nutrūko elektros energijos tiekimas, o tai savo ruožtu sumažino darbo našumą. Tai sudarė sąlygas socialiniams neramumams ir politiniam nestabilumui, taip pat padidino visuotinį nepasitenkinimą Vakarais.
Grubiai tariant, karas tapo vienu didžiausių turto perdavimų istorijoje - energijos išteklių turtingos valstybės gavo milžiniškas pinigines premijas, kurios savo ruožtu dar labiau paspartino pasaulio tvarkos pokyčius.”
https://www.spectator.co.uk/article/is-putin-winning-the-world-order-is-changing-in-his-favour/