Estai mokės už automobilio turėjimą
Jau netrukus Estijoje įsigalios neeilinis mokestis: vairuotojams teks mokėti ne tik už transporto priemonės registraciją, tačiau ir už automobilio turėjimą[1]. Tokio mokesčio kaina priklausys nuo to, koks aplinkai taršus yra automobilis.
Kam reikia tokio mokesčio? Estijos valdžia teigė, kad šis mokestis paskatins piliečius rinktis mažiau aplinką teršiančius automobilius arba alternatyvias susisiekimo priemones. Taip pat teigta, kad iš mokesčio surinktos lėšos bus skiriamos šalies gynybai, kas šiuo metu yra itin aktualu.
Mokestis bus dvilypis ir bus sudaromas tiek iš metinės rinkliavos, tiek ir iš registracijos mokesčio. Registracijos mokestį bus privaloma mokėti pirmą kartą įrašant automobilį į registrą arba pirmą kartą keičiantis šalies registre jau įrašytos transporto priemonės savininkui.
Pats registracijos mokesčio dydis vidutiniškai sudarys mažiau nei 10 proc. apytikslės transporto priemonės vertės. Skelbiama, kad mokesčio tarifai didės 2028 m. ir 2031 m.
Teigiama, kad Lietuva ir Estija buvo paskutinės dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės, kuriose iki šiol nebuvo taikomas automobilių taršos metinis mokestis.
Tokie mokesčiai jau yra taikomi daugelyje Europos šalių, tad dabar tokiu keliu nuėjus ir Estijai, manoma, kad netrukus panašaus mokesčio galima tikėtis ir Lietuvoje.
Senesni ir labiau taršūs automobiliai kainuos brangiau
Automobilio mokesčio dydis Estijoje bus tiesiogiai susijęs su transporto priemonės amžiumi bei išmetamo CO2 kiekiu. Visiems automobiliams, taip pat ir elektromobiliams, bus taikomas 50 eurų bazinis tarifas.
Teigiama, kad atvejais, kai CO2 duomenys negalės būti nustatomi, siekiant apskaičiuoti mokesčio dydį bus remiamasi teisės aktuose numatyta formule, pagal kurią bus atsižvelgiama į automobilio galią, masę be krovinio, amžių ir variklio degalų rūšį.
Taigi, Lietuvoje vidutinis naudoto automobilio amžius yra 10 m., o dažniausiai registruojamas modelis – BMW 3. Pagal Estijos modelį, už tokį automobilį, kurio svoris 1500 kg, o CO2 išmetimas – 176 g/km, tektų mokėti 523 eurų jį registruojant ir po 147 eurus kiekvienais metais jį eksploatuojant[2].
Panašūs, bet mažiau griežti mokesčiai jau taikomi Latvijoje bei Lietuvoje
Latvijoje taip pat yra taikomas vadinamasis gamtos išteklių mokestis. Jis siekia 110 eurų, o kasmet šios šalies gyventojai turi mokėti ir papildomą transporto priemonės eksploatavimo mokestį, kuris priklauso nuo automobilio CO2 emisijų.
Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus galioja vienkartinis automobilių registracijos mokestis. Nors jį įvedant buvo tikimasi, jog tai paskatins piliečius persėsti į mažiau taršias transporto priemones, norimo rezultato taip ir nesulaukta.
Automobilio registravimo mokestį mūsų šalyje reikia sumokėti registruojant transporto priemonę. Jis taikomas tiek naujiems, tiek naudotiems automobiliams, įvežtiems į Lietuvą ar perregistruojamiems šalies viduje. Mokestis nustatomas pagal transporto priemonės taršą ir kitus kriterijus:
- CO2 emisijos – kuo didesnė CO2 emisija, tuo didesnis mokestis. CO2 išmetimas nurodomas automobilio techniniame pase (g/km);
- Kuro tipo – benzininiai automobiliai paprastai turi mažesnį tarifą nei dyzeliniai, nes pastarieji dažniausiai išmeta daugiau CO2;
- Automobilio amžiaus ir klasės – senesni automobiliai, neatitinkantys naujų ekologinių standartų, gali turėti didesnį mokestį.
Mokesčio tarifai 2024 m. yra tokie: jei fiksuojama CO2 emisija iki 130 g/km, mokestis dažniausiai nėra taikomas. Jei emisija siekia nuo 131 iki 210 g/km, mokestis gali siekti nuo 50 iki 240 eurų. Jei emisija viršija 210 g/km, mokestis gali viršyti 400 eurų. Elektromobiliai ir kiti nulinės emisijos automobiliai nuo šio mokesčio yra atleidžiami. Hibridiniai automobiliai gali turėti mažesnį mokestį, priklausomai nuo jų emisijos.
Mokestis sumokamas registruojant automobilį „Regitroje“. Galima sumokėti internetu. Mokėjimo suma apskaičiuojama automatiškai pagal pateiktą informaciją apie automobilį.
Registracijos mokesčiai taikomi daugelyje ES šalių. Šis mokestis taikomas įsigyjant arba pirmą kartą registruojant transporto priemonę. Vokietijoje toks mokestis nėra didelis, siekia apie 20–50 eurų, tačiau šioje šalyje taip pat galioja vienkartinis taršos mokestis, kuris priklauso nuo automobilio CO2 emisijos ir variklio tūrio.
Nyderlanduose galioja vieni didžiausių registracijos mokesčių Europoje, tačiau mokestis labai priklauso nuo automobilio taršos. Danijoje taip pat fiksuojami itin aukšti registracijos mokesčiai, siekiantys net iki 150–200 proc. automobilio vertės, priklausomai nuo taršos ir automobilio kainos. O Prancūzijoje taikomas ekologinis registracijos mokestis, kuris kyla, jei automobilio CO2 emisija viršija 123 g/km. Maksimalus mokestis gali siekti 50 000 eurų itin taršiems automobiliams.
Kitur yra mokami vadinamieji taršos mokesčiai. Šie mokesčiai skatina pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje taip pat yra taikoma „Bonus-malus“ sistema – mažai taršūs automobiliai gauna kompensacijas, o taršiems automobiliams taikomi dideli mokesčiai. Vokietijoje mokamas metinis eksploatacijos mokestis, kuris skaičiuojamas pagal variklio dydį ir CO2 emisiją. Pavyzdžiui, už automobilį, išmetantį 120 g/km CO2, gali tekti mokėti apie 100–200 eurų per metus.
