Europos Sąjunga, kuri paprastai riboja imigraciją iš tam tikrų šalių, turi spragą, leidžiančią tam tikromis sąlygomis apeiti šiuos apribojimus – susimokėk ir būsi įleistas. Ši schema vadinama „auksinės vizos“. Ji leidžia ne ES gyventojams, investuojant į nekilnojamąjį turtą arba kitomis formomis prisidedant prie šalies ekonomikos, įgyti teisę gyventi vienoje iš ES valstybių.
Europos Parlamento tyrimų tarnyba įspėja, kad ši programa kelia rimtų pavojų. „Auksinės vizos prisideda prie vietinių nekilnojamojo turto rinkų iškraipymo – sukelia būsto trūkumą, didina nuomos kainas ir apsunkina vietinių gyventojų galimybes įsigyti būstą“, – teigiama jų ataskaitoje. Be to, pažymima, kad „ši programa didina pinigų plovimo, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veiklų riziką ES“.
Ispanija viena iš pirmųjų pranešė apie ketinimus stabdyti šią programą. 2024 m. balandį šalies kairiųjų vyriausybė nusprendė ją nutraukti, o premjeras Pedro Sánchezas pareiškė: „Imsimės reikalingų priemonių, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas.“ Vis dėlto žurnalistė Andrea Farnós pažymėjo, kad „premjeras neįvardijo tikslios datos, kada bus įgyvendintos pataisos dėl „auksinės vizos“ programos stabdymo, o tuo šiuo metu naudojasi investuotojai ne iš ES šalių.“
Pavyzdžiui, „Ispanijai paskelbus apie planus panaikinti auksinę vizą, Kinijos investuotojai suskubo pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje“, – teigia Farnós. Nekilnojamojo turto agentūros „Bafre“ duomenimis, „2024 m. 60 proc. sandorių įvyko po pranešimo apie planus stabdyti „auksinių vizų“ išdavimą.“
Ši tendencija atsisakyti „auksinių vizų“ pastebima ir kitose šalyse. Jungtinė Karalystė sustabdė šią programą 2022 m., Airija – 2023 m., o Nyderlandai – 2024 m. pradžioje. Portugalija taip pat pašalino nekilnojamojo turto investicijų galimybę iš savo programos, tačiau užsieniečiams siūloma apsigyventi, jei jie investuoja į mokslinius tyrimus, rizikos kapitalo fondus ar kultūros paveldą.
Graikija, priešingai, padidino „auksinės vizos“ investicijų kainas. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. investuotojai turi investuoti 800 000 eurų į nekilnojamąjį turtą tam tikrose populiariose vietovėse, tokiuose kaip Atėnai ar Mykonos.
Vis dėlto, ne visos šalys atsisako šios programos. Vengrija atnaujino savo „auksinės vizos“ programą 2024 m. liepą, leidžiant užsieniečiams įsigyti leidimą gyventi šalyje investuojant į nekilnojamąjį turtą arba aukojant švietimo įstaigoms.
Europos Parlamentas ragina griežtinti „auksinių vizų“ schemas, o pilietybės įsigijimo programas visiškai uždrausti. 2022 m. rezoliucijoje siūloma „nutraukti šių schemų taikymą visiems jų prašantiems Rusijos piliečiams“, siekiant užkirsti kelią finansiniams ryšiams su V. Putino režimu.
Nors ši programa ilgą laiką buvo priemonė pritraukti investicijas, jos šalutiniai poveikiai, tokie kaip nekilnojamojo turto rinkos destabilizavimas ir korupcijos rizika, privertė daugelį ES valstybių peržiūrėti savo politiką.
Parengta pagal ELTA.
