Vynas liejasi laisvai: į gatves pasipylė olimpinį baseiną galintis užpildyti gėrimo kiekis
Po gero vakarėlio ar kelias dienas trunkančių vestuvių dažnai sakoma, kad liejosi vyno ar kito alkoholinio gėrimo upės ir visi buvo patenkinti švente. Tačiau realybėje vyno upės nėra labai geras ženklas ar malonus incidentas. Ypač jei liejasi daug kainuojantis ir ilgai brandintas, darbo ir laiko reikalaujantis vynas. Toks incidentas gali sukelti pavojaus gamtos procesams ir gyvūnų ar žmonių gerovei.
Portugalijoje būtent taip ir nutiko. Tačiau nors ir pasekmių gamtai buvo išvengta, incidentas išlieka nemalonus. Per precedento neturintį incidentą Levyroje, Anadijoje, gatves užliejo 2,2 mln. litrų vyno, kuris ramų Portugalijos miestelį pavertė improvizuota vyno upe. Incidentas įvyko dėl dviejų trūkusių garsiosios „Destilaria Levira“ spirito varyklos rezervuarų[1].
Savaitgalį Leviros gyventojai tapo neįprasto reginio liudininkais. Jų gatvėmis tekėjo beveik tiek vyno, kad jo užtektų olimpinio dydžio baseinui pripildyti, ir miestelis nusidažė sodriais raudonais atspalviais. Socialiniuose tinkluose buvo gausu vaizdų iš įvykio vietos, kur vyno kaskada atrodė nesibaigianti.
Destilaria Levira greitai sureagavo ir savo socialinių tinklų puslapyje paskelbtu pareiškimu išreiškė didelį apgailestavimą dėl įvykusios nelaimės. Degtinės gamykla pabrėžė savo įsipareigojimą ištaisyti padėtį, prisiimdama visišką atsakomybę už valymo darbus ir padarytą žalą. Cisternų plyšimo priežastis tebėra tiriama.
Nuostabus reginys, bet siaubingos pasekmės verslui ir bendruomenei
Vietos pranešimuose pabrėžiama, kad buvo užtvindyti gretimi keliai, laukai ir bent vienas žinomas rūsys. Laimei, padedant vietos ugniagesiams, pavyko išvengti galimos ekologinės katastrofos. Reaguojantiesiems pavyko išvengti, kad didžiulis vyno kiekis neužterštų vietos upės, vietoj to nukreipiant jį į nuotekų valymo įrenginius.
Įdomu tai, kad, nepaisant išsiliejimo masto, ore nepasklido joks išliekantis aromatas. Pasak „Destilaria Levira“ generalinio direktoriaus Pedro Carvalho, tai, kad neliko kvapo, liudija aukštą vyno kokybę. Incidentą jis aiškino vienos cisternos struktūriniu gedimu, dėl kurio vėliau sugedo antroji cisterna[2].
Nors šis incidentas neturi analogų, jis išryškina didesnę problemą, kamuojančią vyną gaminančias Europos šalis. Mažėjant pasaulinei vyno paklausai, ypač tokiose šalyse kaip Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Ispanija ir Italija, susidarė perteklinė vyno pasiūla. „Destilaria Levira“ šį vyno perteklių įvardijo kaip krizę, kurią paaštrino sumažėjęs vartojimas dėl maisto ir gėrimų kainų infliacijos, pandemijos sukeltos rinkos problemos ir derlingas 2022 m. derlius.
Pripažindama perteklių, Europos Komisija anksčiau išreiškė paramą vyno pertekliaus perdirbimui į biokurą. Be to, kelios Europos šalys, įskaitant Portugaliją ir Prancūziją, subsidijuoja perteklinio vyno perdirbimo programas.
Portugališkas vynas: skonio ir tradicijų palikimas
Portugalija, garsėjanti istoriniais tyrinėjimais ir atradimais, taip pat gali pasigirti puikiu ir ilgaamžiu vyno gamybos paveldu. Nors daugeliui Portugalija pirmiausia asocijuojasi su portveinu, iš tiesų šalies vyno kraštovaizdis yra labai įvairus ir turtingas.
Vynas Portugalijoje gaminamas jau daugiau kaip 2000 metų. Finikiečiai, kartaginiečiai, graikai ir romėnai prisidėjo prie ankstyvosios regiono vyno kultūros formavimo. Tačiau tik XV-XVIII a., Atradimų epochos metu, portugalų vynas iš tiesų pradėjo domėtis visame pasaulyje.
Viena iš Portugalijos vyno stiprybių – daugybė vietinių vynuogių veislių, todėl Portugalijoje galima rasti tokių vynų, kokių nerasite niekur kitur pasaulyje. Unikali šalies geografija: nuo šiaurinių žaliųjų Vinho Verde kraštovaizdžių iki sausringų pietinių Alentežo lygumų, leidžia gaminti nepaprastai įvairius vynus.
- Portveinas: Douro perlas. Kalbant apie portugališką vyną, neįmanoma nepaminėti portveino – spirituoto vyno iš Douro slėnio. Saldus, sodraus skonio portveinas nuo XVII a. buvo mėgstamas, ypač britų. Douro slėnis su stačiomis terasomis palei Douro upę ne tik įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet ir yra šio garsaus vyno gimtinė. Čia taip pat galima rasti įspūdingą portveinų asortimentą – nuo rubino, tawny, vintage iki vėlyvojo išpilstymo į butelius (LBV), kurių kiekvienas siūlo skirtingą regiono išraišką.
- Vinho Verde: Vendžio vynuogių rūšis: šviežias veidas. Vinho Verde, išvertus iš anglų kalbos reiškia žalias vynas, reiškia jo jaunas ir gaivias savybes[3]. Šis vynas, kilęs iš Minho regiono tolimojoje šiaurėje, yra lengvas, šiek tiek putojantis ir dažnai pasižymi lengvu kibirkščiavimu. Dėl savo gaivumo jis puikiai tinka gerti vasarą.
- Kylanti žvaigždė: Alentejo. Alentežo regionas pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. Karštas ir sausas klimatas puikiai tinka drąsiems, vaisiškiems raudoniesiems vynams gaminti. Čia klesti tokios vynuogių veislės kaip Aragonez, Trincadeira ir Alicante Bouschet, iš kurių gaminami vynai, sulaukiantys atgarsio tiek tarp tradicionalistų, tiek tarp šiuolaikinių vyno entuziastų.
Portugalijoje vynas yra ne tik gėrimas – tai gyvenimo būdas ir svarbus šalies ekonomikos veiksnys. Vyno turizmas, ypač tokiose vietovėse kaip Douro ir Alentejo, traukia entuziastus visame pasaulyje. Festivaliai, derliaus šventės ir vyno degustacijos renginiai dar labiau sustiprina šią pramonę, pabrėždami jos kultūrinę ir ekonominę reikšmę.
Nors šis distilerijos incidentas sukrėtė, jis atskleidžia platesnio masto iššūkius, su kuriais susiduria vyno pramonė. Nors São Lourenço do Bairro gatvės grįžo į įprastą būklę, šio neįprasto vyno potvynio padariniai primena apie sudėtingą pusiausvyrą tarp gamybos, paklausos ir nenumatytų iššūkių. „Destilaria Levira“, sprendžianti šio įvykio padarinius, primena daugelio Europos vyno gamintojų, kovojančių su besikeičiančia rinkos aplinka, sunkumus.
