D. Trumpas nelegalių migrantų deportacijai žada mobilizuoti Nacionalinę gvardiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas sugrįžti į Baltuosius rūmus, savo kampanijos centre įtvirtino itin griežtą poziciją dėl imigracijos, žadėdamas vykdyti masines deportacijas, kurių mastai pranoktų bet kurias ankstesnes tokio pobūdžio operacijas. Tačiau tokie planai kelia nerimą net ir kai kuriems Respublikonų partijos nariams, kurie baiminasi, kad radikalūs veiksmai gali atstumti dalį rinkėjų ir turėti ilgalaikių neigiamų padarinių partijai.
D. Trumpo kampanija grindžiama siekiu sustiprinti JAV pietinę sieną ir išsiųsti milijonus migrantų, gyvenančių šalyje be teisėtų dokumentų. Šios ambicijos, jei būtų įgyvendintos, taptų didžiausia deportacijų programa JAV istorijoje. D. Trumpas, bendradarbiaudamas su savo buvusiu patarėju Stephenu Milleriu, planuoja mobilizuoti Nacionalinę gvardiją bei kitas kariuomenės pajėgas, kad įgyvendintų šį tikslą. Be to, D. Trumpas žada atkurti kelionių draudimus šalių, kuriose dauguma gyventojų yra musulmonai, piliečiams, ir nutraukti gimimo teisės pilietybės praktiką, kuri JAV galioja daugiau nei 125 metus.
Tačiau tokių veiksmų įgyvendinimas būtų itin sudėtingas ir brangus. Ekspertai abejoja, ar realu būtų deportuoti nuo 15 iki 20 milijonų žmonių, kaip kad žada D. Trumpas, ypač kai 2022 m. vyriausybės duomenimis, JAV be nuolatinių teisinių leidimų gyveno apie 11 milijonų migrantų. Tokios masinės deportacijos sukeltų ne tik humanitarinius, bet ir ekonominius sunkumus, ypač pramonėse, kaip žemės ūkis ir statyba, kuriose dirba daug migrantų.
Nepaisant kai kurių Respublikonų palaikymo, D. Trumpo masinio deportacijos plano priėmimas partijoje nėra vienareikšmis
Kai kurie partijos lyderiai, kaip Sen. Jamesas Lankfordas ir Sen. Marco Rubio, siūlo labiau nuosaikius sprendimus, pabrėždami būtinybę sutelkti dėmesį į migrantus su kriminaliniais įrašais. Jų nuomone, visiškas D. Trumpo plano įgyvendinimas būtų pernelyg sudėtingas tiek logistiniu, tiek finansiniu požiūriu.
Kita vertus, tokios politikos rėmėjai partijoje mano, kad griežti veiksmai yra būtini siekiant atkurti tvarką prie sienos ir sustabdyti nelegalią imigraciją, kuri, pasak jų, tapo nekontroliuojama per dabartinio prezidento Joe Bideno kadenciją. Visgi, net ir šie politikai pripažįsta, kad D. Trumpui teks susidurti su reikšmingu pasipriešinimu ne tik iš demokratų, bet ir iš verslo bendruomenės, kuriai migrantų darbas yra gyvybiškai svarbus.
Rinkimų įkarštyje imigracijos politika gali tapti viena iš esminių temų
Artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, abiejų partijų strategai supranta, kad imigracijos politika gali tapti viena iš esminių rinkimų temų. Respublikonų partijos siekis sugriežtinti imigracijos kontrolę gali patraukti dalį rinkėjų, ypač tuos, kurie jaučia nesaugumą dėl didėjančio migrantų skaičiaus. Tačiau yra rizika, kad radikalūs sprendimai, tokie kaip masinės deportacijos, atstums dalį rinkėjų, ypač lotynų kilmės amerikiečių, kurie galėtų būti lemiami kai kuriose svyruojančiose valstijose.
Demokratų partija, tuo tarpu, taip pat siekia stiprinti sienų saugumą, tačiau daugiausia dėmesio skiria imigrantų integracijai ir teisių apsaugai. Ši strategija, ypač su Kamala Harris kaip pagrindine kandidate, gali padėti sutelkti lotynų kilmės rinkėjus ir pasipriešinti D. Trumpo griežtiems pasiūlymams.
Apibendrinant, nors D. Trumpo masinio deportacijos planas gali sutelkti jo šalininkus, jo įgyvendinimo realybė ir galimos pasekmės Respublikonų partijai kelia nemažai klausimų. Ši tema neabejotinai taps viena iš pagrindinių 2024 m. rinkimų diskusijų, turinčių įtakos ne tik rinkimų rezultatams, bet ir JAV imigracijos politikos ateičiai.
