Ar „Nord Stream“ galėjo būti teisėtas Ukrainos taikinys?
Vėl pasirodžius informacijai apie Ukrainos vaidmenį sugadinant „Nord Stream“ dujotiekį, kai kurių šalių lyderiai išreiškė savo nuomones šiuo klausimu. Aštriausiai pasisakė Čekijos prezidentas, kuris ir anksčiau visada reiškė aiškią paramą Ukrainai.
Praėjusią savaitę, po 19 mėnesių trukusio tyrimo, siekiant nustatyti, kas susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį, kuris jungė Rusiją bei Vokietiją, Berlynas išdavė arešto orderį Ukrainos nardymo instruktoriui.
Šis įvykis sukėlė naują diskusiją dėl dujotiekio sabotažo ir galimo Kijevo vaidmens šiame įvykyje. Tačiau kol Europa laukia įrodymų ir galimų pasekmių, Čekijos prezidentas Petras Pavelas viešai pareiškė, kad dujotiekis galėjo būti teisėtas taikinys, jei Ukraina iš tiesų buvo atsakinga už šį sabotažą.
„Kai vyksta ginkluotas konfliktas, jis vyksta ne tik prieš karinius objektus, bet ir prieš strateginės reikšmės objektus. O dujotiekiai yra strateginis tikslas“, – trečiadienį „PoliTalk“ tinklalaidėje sakė P. Pavelas[1].
Čekijos prezidentas neturi tvirtų įrodymų dėl Ukrainos kaltės
Svarbu pabrėžti, kad P. Pavelas aiškiai nurodė, jog neturi „įkalčių, jog Ukraina iš tiesų buvo atsakinga už šį išpuolį“. Jis vis dėlto svarstė, kad „jei ataka buvo nukreipta siekiant nutraukti dujų ir naftos tiekimą į Europą bei pinigų srautą į Rusiją, tuomet — ir aš sąmoningai naudoju sąlyginį veiksmažodį — tai būtų teisėtas tikslas“.
Prezidentas pridūrė, kad karo sąlygomis strateginės infrastruktūros objektai, tokie kaip dujotiekiai, gali tapti karinių veiksmų taikiniais, tačiau tai turi būti vertinama atsižvelgiant į visą kontekstą.
P. Pavelas yra žinomas už savo tiesmukus komentarus tarptautinės politikos klausimais ir savo tvirtą poziciją dėl Ukrainos palaikymo.
Anksčiau 2023 m. jis ne kartą pabrėžė, kad Vakarai turi būti pasirengę ilgalaikei paramai Ukrainai, nes konfliktas su Rusija gali užtrukti ilgiau, nei daugelis tikisi.
Vokietija ir Lenkija ragina neskubėti ir nuodugniai ištirti įvykį
Reaguodami į P. Pavelo komentarus, kai kurie kitų šalių lyderiai taip pat išreiškė savo nuomones. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad „Nord Stream“ sprogimai buvo rimtas išpuolis prieš Europos energetinį saugumą ir kad reikia nuodugniai ištirti visas aplinkybes, prieš darant išvadas apie kaltininkus.
Jis taip pat pridūrė, kad bet kokios atakos prieš civilinę infrastruktūrą yra nepriimtinos ir turi būti griežtai pasmerktos.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išreiškė panašų susirūpinimą ir pabrėžė, kad būtina atsargiai vertinti turimus duomenis ir neskubėti daryti išvadų dėl galimų kaltininkų. Jis pažymėjo, kad Lenkija griežtai smerkia bet kokius veiksmus, kurie kelia grėsmę Europos stabilumui ir energetiniam saugumui.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, reaguodamas į šį incidentą, išreiškė susirūpinimą, kad ši situacija gali dar labiau padidinti įtampą tarp Vakarų šalių ir paragino siekti bendro Europos atsako į šį iššūkį. E. Macronas taip pat pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą užtikrinant, kad panašūs incidentai nepasikartotų ateityje.
