2024 Seimas: kas jau pateko, kas nepateko, kas dar pateks ir kas jau sukirto rankomis?

Suprasti akimirksniu

• Naujojo seimo top 3: socialdemokratai (LSDP), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir „Nemuno aušra“
• Daugiamandatėse už seimo brūkšnio liko 9 partijos ir Taikos koalicija, įskaitant ir dabartinių valdančiųjų – Laisvės partiją
• Pagal pirminius VRK skaičiavimus vienmandatėse išrinkome 8 seimo narius, rinksime dar 63
• Antrajame ture spalio 27 d vienmandatėse dar lauks atkaklios kovos
• Būsimoji koalicija: socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“, liberalai ir valstiečiai?
• Koalicijų derybose konservatorius ir „Nemuno aušrą“ tikisi palikti už borto
• Rinkėjų aktyvumas siekė 52,06 proc., viršijo pastaruosius dvejus rinkimus – 2020 m ir 2016 m

Bus pildoma

Naujojo seimo top 3: socialdemokratai (LSDP), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir „Nemuno aušra“

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratai (LSDP) surinko 19,36 proc. rinkėjų balsų ir gavo 18 mandatų. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 17,96 proc. balsų ir užsitikrino 17 mandatų. Partija „Nemuno aušra“, vadovaujama Remigijaus Žemaitaičio, su 14,99 proc. balsų užsitikrino 14 mandatų.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gavo 8 mandatus, surinkusi 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus (7,7 proc.), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6 mandatus (7,02 proc.).

LSDP vadovė Vilija Blinkevičiūtė su šalininkais šventė, grojant Marijono Mikutavičiaus dainoms, o į jų gretas prisijungė ir Saulius Skvernelis, „Vardan Lietuvos“ lyderis, kurį vėliau buvo galima pamatyti derantis ir su liberalų lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen. R. Žemaitaitis, jau kiek po 20 valandos, kai buvo uždarytos rinkimų apylinkės, kėlė šampano taurę šventei.

Tuo pat metu konservatorių rinkimų štabas buvo be lyderių – Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis jį paliko gana anksti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) štabe nuotaikos buvo permainingos, o pirmininkas Ramūnas Karbauskis kalbėjo apie raudonąsias linijas ir net galimybę trauktis. Laisvės partijos rinkimų vakaras buvo gana liūdnas – jų nariai jau pradėjo dairytis į vienmandates apygardas, ieškodami galimybių išsaugoti pozicijas.

Daugiamandatėse už seimo brūkšnio liko 9 partijos ir Taikos koalicija, įskaitant ir dabartinių valdančiųjų – Laisvės partiją

Didžiausią smūgį patyrė Laisvės partija, surinkusi tik 4,50 proc. balsų ir neperžengusi privalomojo 5 proc. barjero, todėl jie nepateko į seimą.

Už 5 proc. ribos liko ir į seimą taip pat nepateko:

1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,89 proc.),
2. Nacionalinis susivienijimas (2,87 proc.),
3. Lietuvos liaudies partija (2,64 proc.),
4. Taikos koalicija (2,20 proc.),
5. Lietuvos regionų partija (1,90 proc.),
6. Lietuvos žaliųjų partija (1,68 proc.),
7. Tautos ir teisingumo sąjunga (1,38 proc.),
8. Partija „Laisvė ir teisingumas“ (0,75 proc.).

Primename, kad dalis šių partijų ne tik nepateko į parlamentą, bet ir negalės pretenduoti į dotacijos, kurios kasmet yra skiriamos bent 3 proc. rinkimuose surinkusioms politinėms jėgoms.

Pagal pirminius VRK skaičiavimus vienmandatėse išrinkome 8 seimo narius, rinksime dar 63

VRK skaičiavimu, vienmandatėse jau yra išrinkti šie parlamentarai:

1. Jaroslav Narkevič – Šalčininkų-Vilniaus apygarda – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjunga (LLRA-KŠS) – 48,69 proc.
2. Ingrida Šimonytė (dabartinė premjerė) – Antakalnio apygarda – Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 54,83 proc.
3. Viktoras Fiodorovas – Kėdainių apygarda – Nepriklausomas kandidatas, buvęs „darbietis“ – 41,36 proc.
4. Remigijus Žemaitaitis – Kelmės-Šilalės apygarda – „Nemuno aušra“ – 49,89 proc.
5. Viktorija Čmilytė-Nielsen – Senamiesčio-Žvėryno apygarda – Liberalų sąjūdis – 45,91 proc.
6. Vaida Aleknavičienė – Žiemgalos apygarda – Lietuvos socialdemokratų partija – 41,08 proc.
7. Eugenijus Sabutis – Jonavos apygarda – Lietuvos socialdemokratų partija – 56,80 proc.
8. Rita Tamašūnienė – Nemenčinės apygarda – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjunga (LLRA-KŠS) – 44,67 proc.

Antrajame ture spalio 27 d vienmandatėse dar lauks atkaklios kovos

Primename, kad nė vienam kandidatui pirmajame ture nesurinkus penktadalio visų tos apygardos rinkėjų balsų, po dviejų savaičių bus rengiamas antrasis rinkimų turas. Šiais metais jis vyks spalio 27 dieną. Ten susirems dar dešimtys, vietos parlamente siekiančių politikų.

Čia lauks ir daug intriguojančių kovų, ypač tarp socialdemokratų ir konservatorių. LSDP kovose dėl pergalės vienmandatėse turės 38 atstovus, savo ruožtu konservatoriai – 32.

• Naujamiesčio–Vilkpėdės apygarda: konservatorius Žygimantas Pavilionis (25,8 proc.) ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius (20,58 proc.).
• Žirmūnų apygarda: konservatorė Paulė Kuzmickienė (30,83 proc.) ir Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė (15, 02 proc.).
• Fabijoniškių apygarda: konservatorė Aistė Gedvilienė (25,93 proc.) ir socialdemokratas Remigijus Motuzas (12,22 proc.).
• Šeškinės–Šnipiškių apygarda: konservatorius Mindaugas Lingė (30,32 proc.) ir socialdemokratė Rasa Budbergytė (12,41 proc.).
• Justiniškių–Viršuliškių apygarda: konservatorius Matas Maldeikis (21,59 proc.) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” narys Linas Kukuraitis (15,35 proc.)
• Pilaitės–Karoliniškių apygarda: konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (28,42 proc.) ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica (13,11 proc.)
• Lazdynų apygarda: konservatorius Laurynas Kasčiūnas (34,34 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” atstovas Saulius Skvernelis (18,63 proc.).
• Naujosios Vilnios apygarda: konservatorius Liutauras Kazlavickas (23,79 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Edita Tamošiūnaitė (14,32 proc.)
• Vilniaus pietinė apygarda: konservatorė Agnė Bilotaitė (20,70 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis (18,71 proc.).
• Verkių apygarda: konservatorius Dainius Kreivys (30,26 proc.) ir socialdemokratas Algirdas Sysas (14,74 proc.). 
  Pašilaičių apygarda: konservatorius Vytautas Kernagis (23,13 proc.) ir liberalas Eugenijus Gentvilas (17,12 proc.).
  Naujininkų–Rasų apygarda: konservatorius Vygintas Gasparavičius (15,44 proc.) ir partijos „Laisvės ir teisingumo“ lyderis Artūras Zuokas (14,38 proc.).
  Kalniečių apygarda: konservatorius Arvydas Anušauskas (34,61 proc.) ir partijos „Nemuno aušra“ atstovė Aušra Papirtienė (20,31 proc.).
  Savanorių apygarda: konservatorius Liudas Mažylis (23,93 proc.) ir socialdemokratė Orinta Leiputė (18,81 proc.) 
• Petrašiūnų–Gričiupio apygarda: konservatorius Kazys Starkevičius (28,71 proc.) ir socialdemokratas Darius Razmislevičius (18,21 proc.).
• Panemunės apygarda: konservatorė Gintarė Skaistė (29,84 proc.), socialdemokratas Audrius Radvilavičius ir partijos „Nemuno aušra” atstovas Edgaras Gudynas gavo vienodą balsų skaičių – 12,92 proc. 
• Aleksoto–Vilijampolės apygarda:konservatorius Paulius Lukševičius (16,94 proc.) ir socialdemokratas Robertas Kaunas (13,09 proc.)
• Centro–Žaliakalnio apygarda: konservatorius Gabrielius Landsbergis (29,85 proc.) ir Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys (11,28 proc.). 
• Šilainių apygarda: konservatorius Martynas Prievelis (18, 68 proc.) ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis (13, 83 proc.) 
• Pajūrio apygarda: konservatorius Arūnas Valinskas (17,59 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatė Daiva Petkevičienė (16,45 proc.).
• Danės apygarda: konservatorius Audrius Petrošius (31,06 proc.) ir „Nemuno aušros” atstovas Vidas Karolis (16,80 proc.).
• Baltijos apygarda: „Nemuno aušros“ kandidatė Lina Šukytė-Korsakė (17,09 proc.) ir socialdemokratas Vytautas Grubliauskas (16,71 proc.).
• Marių apygarda: „valstietė“ Ligita Girskienė (24,34 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatas Sergejus Mažūga (15,14 proc.).
• Saulės apygarda: LVŽS kandidatas Antanas Sireika (19,90 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” atstovas Domas Griškevičius (17,25 proc.) 
• Aušros apygarda: „Nemuno aušros“ kandidatas Aidas Gedvilas (18,51 proc.) ir socialdemokratė Roma Janušonienė (16,06 proc.).
• Nevėžio apygarda: socialdemokratas Ramūnas Vyžintas (20,40 proc.) ir konservatorius Bronislovas Matelis (20,02 proc.). 
• Panevėžio vakarinė apygarda: konservatorius Ignas Gaižiūnas (20,02 proc.) ir socialdemokratas Andrius Busila (16,58 proc.)
• Alytaus apygarda: socialdemokratė Jurgita Šukevičienė (30,85 proc.) ir konservatorius Linas Slušnys (14,25 proc.).
• Gargždų apygarda: socialdemokratas Alvydas Mockus (27,68 proc.) ir liberalas Justas Ruškys (21,48 proc.).
• Šilutės apygarda: „Nemuno aušros“ kandidatė Daiva Žebelienė (32,53 proc.) ir demokratas Zigmantas Balčytis (26,22 proc.).
• Aukštaitijos apygarda: socialdemokratė Modesta Petrauskaitė (22,52 proc.) ir „valstietė“ Guoda Burokienė (16,94 proc.).
• Tauragės apygarda: liberalas Romualdas Vaitkus (23,36 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatas Tadas Sadauskis (18,92 proc.).
• Plungės–Rietavo apygarda: konservatorius Jurgis Razma (20,40 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatas Tomas Domarkas (19,83 proc.).
• Mėguvos apygarda: konservatorius Mindaugas Skritulskas (22,65 proc). ir „Nemuno aušros“ kandidatas Karolis Neimantas (19, 53 proc.). 
• Kuršo apygarda: socialdemokratė Violeta Turauskaitė (19,94 proc.) ir Lietuvos regionų partijos kandidatas Antanas Vinkus (14,76 proc.).
• Mažeikių apygarda: socialdemokratė Ingrida Braziulienė (20,69 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Laima Nagienė (17,54 proc.).
• Žemaitijos šiaurinė apygarda: „valstietis“ Valius Ąžuolas (38,52 proc.) ir socialdemokratas Tomas Martinaitis (29,08 proc.).
• Telšių apygarda: pats išsikėlęs Valentinas Bukauskas (17,17 proc.) ir demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė (15,03 proc.).
• Raseinių–Josvainių apygarda: socialdemokratas Matas Skamarakas (38,03 proc.) ir „valstietė“ Vida Ačienė (15,72 proc.).
• Radviliškio–Tytuvėnų apygarda: socialdemokratas Saulius Luščikas (20,06 proc.) ir konservatorius Antanas Čepononis (17,82 proc.).
• Šiaulių krašto apygarda: „valstietis“ Eimantas Kirkutis (21,46 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatas Vytautas Slabys (16,56 proc.).
• Žiemgalos rytinė apygarda: socialdemokratė Ilona Gelažnikienė (35,66 proc.) ir konservatorius Donatas Dilys (23,57 proc.).
• Sėlos vakarinė apygarda: socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė (22,52 proc.) ir „valstietė“ Eglė Blaževičienė (17,59 proc.).
• Deltuvos šiaurinė apygarda: socialdemokratas Arūnas Dudėnas (19,62 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas (17,91 proc.).
• Sėlos rytinė apygarda: socialdemokratas Tadas Barauskas (30,37 proc.) ir „Nemuno aušros“ Ignotas Adomavičius (16,26 proc.).
• Utenos apygarda: pats išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas (34,51 proc.) ir socialdemokratas Gintautas Paluckas (19,23 proc.).
• Nalšios šiaurinė apygarda: „valstietis“ Gintautas Kindurys (21,82 proc.) ir liberalas Jevgenijus Šuklinas (20,34 proc.).
• Nalšios pietinė apygarda: socialdemokratas Šarūnas Birutis (21,55 proc.) bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ Erikas Demidovas (19,80 proc.).
• Marijampolės apygarda: socialdemokratas Karolis Podolskis (25,20 proc.) ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas (20,48 proc.).
• Riešės apygarda: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Waldemaras Urbanas (22,34 proc.) ir konservatorė Daiva Ulbinaitė (21,80 proc.).
• Trakų–Vievio apygarda: socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas (31,72 proc.) ir liberalė Edita Rudelienė (20,90 proc.).
• Kaišiadorių–Elektrėnų apygarda: socialdemokratas Algimantas Radvila (21,56 proc.) ir konservatorius Vytenis Tomkus (16,67). 
• Deltuvos pietinė apygarda: Lietuvos regionų partijos kandidatas Jonas Pinskus (29,93 proc.) ir socialdemokratė Indrė Kižienė (24,47 proc.).
• Karšuvos apygarda: liberalas Ričardas Juška (24,46 proc.) ir „Nemuno aušros“ kandidatas Tomas Ambroza (17,80 proc.).
• Sūduvos pietinė apygarda: demokratas Kęstutis Mažeika (28,08 proc.) ir socialdemokratas Tadas Prajara (22,25 proc.).
• Sūduvos šiaurinė apygarda: socialdemokratas Darius Jakavičius (25,94 proc.) ir „valstietis“ parlamentaras Giedrius Surplys (18,82 proc.).
• Raudondvario apygarda: socialdemokratė Raminta Popovienė (30,02 proc.) ir liberalas Viktoras Pranckietis (20,72 proc.).
• Garliavos apygarda: konservatorius Justinas Urbanavičius (27,84 proc.) ir socialdemokratas Šarūnas Šukevičius (20,68 proc.).
• Dainavos apygarda: socialdemokratė Jūratė Zailskienė (26,63 proc.) ir Lietuvos regionų partijos kandidatas Andrius Palionis (23,15 proc.).
• Vilkaviškio apygarda: demokratas Algirdas Butkevičius (39,30 proc.) ir socialdemokratas Joris Juškauskas (31,12 proc.).
• Dzūkijos apygarda: socialdemokratas Martynas Katelynas (23,11 proc.) ir liberalas Juozas Baublys (20,96 proc.).
• Jotvingių apygarda: demokratas Linas Urmanavičius (31,14 proc.) ir socialdemokratas Povilas Jagelavičius (17,27 proc.).
• Pasaulio lietuvių apygarda: konservatorė Dalia Asanavičiūtė (29,43 proc.) ir Laisvės partijos kandidatė Aušrinė Armonaitė ( 29,17 proc.).

Būsimoji koalicija: socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“, liberalai ir valstiečiai?

Rinkimų rezultatų naktį netrūko ir kalbų apie būsimus susitarimus, sąjungas ir koalicijos formavimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis naktį apsilankė socialdemokratų štabe, kur partijų lyderiai sutarė formuoti bendrą valdančiąją daugumą.

„Sutarėme kartu su „Vardan Lietuvos“ partija, kuri labai sėkmingai pasirodė rinkimuose, formuoti valdančiąją daugumą – dirbti kartu taip, kad turėtume gerus rezultatus“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tikiuosi, kad tas pokytis įvyks ir tie pranašiški žodžiai, kuriuos pasakė Ingrida Šimonytė – jeigu nepatinka, po ketverių metų galėsite išsirinkti kitus – panašu, kad žmonės būtent taip ir padarė“, – teigė S. Skvernelis.

Tiesa, abu politikai teigė, kad apie būsimus postus sekmadienio naktį nekalbėjo.

O S. Skvernelis tą pačią naktį spėjo užsukti ir pas liberalus. Teigiama, kad ten įvyko daugiau nei 40 minučių trukęs susitikimas, o vėliau „demokratų“ lyderis žurnalistams sakė, kad apie galimą būsimą koaliciją kalbėta nebuvo.

„Kalbėjom apie dvi partijas, kurių galbūt Seime nebus. (…) Mes tiesiog džiaugėmės tuo, kas yra dabar, tiek pas liberalus, tiek pas mus. O apie tą bendrą darbą, jeigu bus toks poreikis, manau, kad tai yra įmanoma, labai realu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

O LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė viliasi, kad į valdančiąją daugumą pavyks įtraukti ir „valstiečius“. Anot jos, artimiausiu metu apie tai turėtų pavykti pasikalbėti ir su šios partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

„Jau susitarėme su „Vardan Lietuvos“ partija, jog dirbame kartu, kaip būsimi koalicijos partneriai. Lygiai taip pat su Ramūnu Karbauskiu esame apsitarę dar iki rinkimų rezultatų, kad galime kartu formuoti valdančiąją daugumą. Mūsų požiūris į tai nesikeičia – esu linkusi, kad valdančioji dauguma būtų sudaryta iš trijų partijų – socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Koalicijų derybose konservatorius ir „Nemuno aušrą“ tikisi palikti už borto

Pirmadienio rytą partijų atstovai pradeda turą po skirtingas žiniasklaidos priemones. ELTA surengtoje spaudos konferencijoje LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė prakalbo apie partijos rezultatus ir savo pačios planus.

Paklausta, ar neturi abejonių dėl pažado imtis vadovauti Vyriausybei, V. Blinkevičiūtė dėl naujų pareigų tikino esanti tikra.

„Ne nėra. Jokių abejonių nėra. Dabar tik reikia didesnio palaikymo“, – tikino ji.

Visgi, kaip pažymėjo socialdemokratų lyderė, Europos Parlamento (EP) mandatą palikti šiuo atveju būtų gaila.

Savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, jog kartu su potencialiais koalicijos partneriais tikimasi turėti bent 80 mandatų. Pasak jo, būsimoje valdančiojoje daugumoje bendrą darbą socialdemokratai matytų su S. Skvernelio vedamais demokratais ir R. Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“.

„Bus stengiamasi suformuoti tokią koaliciją, kuri yra tvari ir aritmetiškai efektyvi“, – akcentavo jis.

G. Paluckas tikino, jog socialdemokratai norėtų išvengti bendro darbo su Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“.

„Nuoširdžiai tikimės, kad tokių sudėtingų sprendimų socialdemokratams ir Lietuvai nereikės daryti. Kol kas mes matome bazinę koaliciją su demokratais ir „valstiečiais“. Jeigu rezervas būtų reikalingas ir sąlyčio taškų atsirastų – su Liberalų sąjūdžiu taip pat matytume bendradarbiavimo galimybę“, – kalbėjo jis.

Pats „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis mano, kad po antrojo seimo rinkimų turo jo vadovaujama politinė jėga gali iš viso pelnyti bent 25 mandatus naujajame parlamente, todėl stabili valdančioji koalicija be „Nemuno aušros“ nebus įmanoma.

„Bet kokiu atveju tas mane džiugina, nes tas ateinančias dvi savaites „Nemuno aušra“ turi nerealius šansus (…), turime realiai pasportuoti ir šiandien iš esančių 14-15 Seimo narių (…) mes galime turėti 25-28 Seimo narius“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, vis dėlto valdančioji koalicija yra įmanoma ir be „Nemuno aušros“, bet ji nebus nei tvari, nei stabili.

„Yra variantas, labai paprasta – vaivorykštės koalicija. Problemų nematau. Tik dar kartą norėsiu pažiūrėti, kaip ponas Ramūnas Karbauskis dirbs su Eugenijumi Gentvilu. Tikrai noriu pažiūrėti, nes tikrai važiuosiu, pirksiu popkornų tą XXL dydį ir žiūrėsiu, kaipo ten viskas vyksta“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

R. Žemaitaičio teigimu, gali būti taip, kad užteks trijų politinių jėgų – socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ – kad suformuotų stiprią, normalią, 80 seimo narių turinčią valdančiąją daugumą. Jo teigimu, po rinkimų jis galėtų užimti žemės ūkio ministro postą. 

LVŽS lyderis R. Karbauskis sako, kad jo partijos rezultatas yra „ypatingai įdomus“. Pralaimėjimo atveju apie atsistatydinimą kalbėjęs politikas neslepia, kad LVŽS pasiekimas jį džiugina asmeniškai. Politikas pažymėjo, kad 6 vietas Seime daugiamandatėje apygardoje iškovojusi LVŽS dar turi 10 vienmandačių apygardų, kur partijos nariai išėjo į antrąjį turą. Todėl iš viso partija viliasi turėti bent 12 mandatų seime. Tiesa, kartu su LVŽS į seimą išrinktas advokatas Ignas Vėgėlė tvirtina, kad be jo komandos partija nebūtų perlipusi net 5 proc. kartelės. 

Svarstydamas apie galimą koaliciją, R. Karbauskis akcentuoja, jog liberalų valdančiojoje daugumoje neprireiks. 

„Dabartiniai skaičiai rodo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ antruose turuose yra pakankamai, kad nieko nereikėtų daugiau“, – sakė jis. 

Tačiau politikas pabrėžė, jog dėl „sudegintų tiltų“ derybos nebūtų galimos ir su „Nemuno aušra“.

„Visi turime prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Bet kokiu atveju rinkimų kampanija rodo, kad „Nemuno aušros“ lyderis tiltus deginosi su visais. Matyt sąmoningai tai darė, norėdamas tokiu būdu patraukti rinkėjų dėmesį. Tą jam pavyko padaryti, bet tiltai sudeginti“, – akcentavo R. Karbauskis.

O Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis teigė, kad geriausią valdančiąją daugumą sudarytų socialdemokratai, Liberalų sąjūdis bei jo vadovaujama politinė jėga.

„Šiuo metu matau būtinybę Lietuvoje turėti stabilią, patikimą ir prognozuojamą daugumą. (…) Jeigu žmonės nori atsikvėpti po ketverių metų arogancijos ir nenuspėjamumo, dažnai avantiūrizmo, tai socialdemokratai, kurie, panašu, kad turėtų būti ta centrinė ašis formuojanti koaliciją, jeigu pakviestų mus ir liberalus, tai mes tokią koaliciją ir turėtume“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, bendram darbui su „Nemuno aušra“ galėtų sutrukdyti kai kurios šios partijos programinės nuostatos.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rytą po rinkimų džiaugėsi, jog jos vadovaujama politinė jėga vienintelė iš dabartinės valdančiosios daugumos partijų sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo nei 2020 m. rinkimuose. Tačiau politikė pažymi, kad liberalai darbo valdančiojoje daugumoje nemato nei su „Nemuno aušra“, nei su LVŽS.

Prastai savo pasirodymą rinkimuose vertina 5 proc. balsų kartelės neperkopusios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

„Pirmo turo pasirodymą vienareikšmiškai vertiname kaip nesėkmę. Matyt, tokia jauna partija, kuriai iš karto teko išbandymas – valdžia – turėjome papildomų išbandymų rinkimų metu“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Dabartiniai valdantieji konservatoriai pirmojo seimo rinkimų turo rezultatus vertina neblogai, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina matąs galimybę konservatoriams po antrojo turo finišuoti pirmoje vietoje. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad apie tai, kas formuos naują valdančiąją koaliciją seime kalbėti dar yra per anksti, viskas esą priklausys nuo rezultatų vienmandatėse apygardose.

„Esame ankstyvoje stadijoje, kad galėtume pasakyti, kieno iniciatyva bus pirma formuojant būsimą koaliciją. Tai gali būti socialdemokratai, bet gali būti ir Tėvynės sąjunga, priklausomai nuo to, kaip susiklostys rezultatai vienmandatėse. Ir ne faktas, kad kažkuriai iš jėgų bus lengva sudaryti koaliciją“, – teigė ji.

Rinkėjų aktyvumas siekė 52,06 proc., viršijo pastaruosius dvejus rinkimus – 2020 m ir 2016 m

Bendras rinkėjų aktyvumas siekė 52,06 proc., o tai viršijo 2020 metų rinkėjų aktyvumą, kuris buvo 47,16 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose politinę valią atvykusių išreikšti gyventojų aktyvumas taip pat buvo didesnis nei 2004, 2008, 2016 metais.

Aktyviausia šiais metais vykusiuose rinkimuose buvo Senamiesčio-Žvėryno apylinkė, kurioje balsavo 64,10 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Nalšios šiaurinė apylinkė. Ten savo balsą atidavė tik 42,11 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Patekti į parlamentą šiemet siekė 14 partijų ir viena koalicija. Tai TS-LKD, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, LSDP, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, LVŽS, Lietuvos regionų partija, LLRA-KŠS, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Nacionalinis susivienijimas, Žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno Aušra“. Į parlamentą patekti siekė ir Taikos koalicija, kurią sudaro Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų atstovai.

Primename, kad prieš ketverius metus parlamento rinkimai pergalingi buvo TS-LKD, kurie tada iškovojo 50 mandatų. Toliau rikiavosi LVŽS (32 mandatai), LSDP (13), Liberalų sąjūdis (13), Laisvės partija (11), Darbo partija (10), LLRA-KŠS ir socialdarbiečiai (po 3), Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (po 1).